Straipsnyje nagrinėjama namų darbų paskirtis mokinių ir mokytojų požiūriu, sunkumai, su kuriais susiduria mokiniai, namų darbų atlikimo lygis mokinių ir mokytojų požiūriu, mokinių pageidavimai skiriant namų darbus

Straipsnyje atlikta jaunų žmonių poreikio mokytis aukštosiose mokyklose formavimosi prielaidų kompleksinė analizė. Tam buvo naudojami sociologinių tyrimų metodai. Pateikti Vilniaus pedagoginio ir Gedimino technikos universitetų studentų apklausos rezultatai. Jų pagrindu išanalizuoti studentų motyvai studijuoti aukštosiose mokyklose, pateikta jų nuomonė apie mokymąsi, bei aptarti studentų lūkesčiai pabaigus studijas. Mokymasis išanalizuotas kaip vertybė. Nustatyta, kaip priklauso žmonių požiūris į mokymąsi nuo asmenybės tikslų ir vertybinės sistemos prioritetų pasirinkimo

Straipsnyje siekiama išryškinti prof. M. Barkauskaitės įžvalgas į mokymosi motyvaciją kaip ugdymo proceso sėkmės sąlygą šiuolaikiniame švietimo kontekste. Motyvacija lemia visavertę asmenybės raidą, gebėjimų tobulinimą visą gyvenimą. Profesorės gvildenamos mokinių nenoro mokytis priežastys ir puoselėjamos mokymosi motyvacijos stiprinimo idėjos sudaro prielaidas sėkmingam ugdymo proceso vyksmui.

Kai žmogaus galvos smegenys mokosi, jos keičiasi, t. y. keičia savo funkciją ir struktūrą – padidėja neuronų, sinapsių skaičius. Kartu padidėja neuroninių tinklų kiekis, kapiliarų skaičius ir tai užtikrina geresnę kraujotaką galvos smegenyse. Be to, padaugėja ir glialinių ląstelių, kurios labai reikalingos mąstymo procesui. Kai smegenys mokymosi procese pakeičia savo struktūrą, tada susiformuoja atmintis, t. y. mokymosi rezultatas. Neuroplastiškumą labai gerai stimuliuoja fizinis aktyvumas, miegas ir kalorijų ribojimas. Didžiausias galvos smegenų „žudikas“ yra stresas. Atmintis pagal savo gyvavimo trukmę gali būti trumpalaikė, greitoji ir ilgalaikė. Kuo greičiau susiformuoja atmintis, tuo ji greičiau ir išnyksta. Žmonės mokosi trimis būdais: mokymasis paskatinant ar baudžiant, mokymasis iš klaidų, mokymasis „kartojant“. Pagal sąmoningumą mokymasis gali būti skirstomas į sąmoningą (deklaratyvų) ir nesąmoningą (nedeklaratyvų, procedūrinį) mokymąsi. Mokymosi įvairovė – tai gero mokymosi principas, o mokymosi monotoniškumas – blogo mokymosi principas. Mokymasis yra labai neefektyvus, jei mokinys negauna grįžtamosios informacijos apie mokymosi procesą ir / ar rezultatą. Savarankiškas mokymasis yra vienas iš geriausių būdų, kaip tobulėti. Straipsnyje nagrinėjamos svarbiausios mokymosi neuromokslo problemos: galvos smegenų plastiškumas; miokinai; darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis; vidinė ir išorinė motyvacija; deklaratyvus (sąmoningas) ir procedūrinis (nesąmoningas) išmokimas, mokymosi strategijos, fizinio aktyvumo įtaka mokymuisi ir kt.

Darbo tikslas – nustatyti, ar mokymasis pakeičia 20 % maksimaliosios valingos jėgos (MVJ) atliekamų greitų ir tikslių izometrinių susitraukimų (IS) tikslumo ir kaitumo priklausomybę nuo potenciacijos. Siekiant užsibrėžto tikslo stengtasi atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar potenciacija pakeičia greitų ir tikslių IS atlikimo tikslumą ir kaitumą? 2) ar 9 mokymosi pratybos pakeičia tikslumą ir kaitumą? 3) ar išmokto IS atlikimo tikslumas ir kaitumas mažiau priklauso nuo potenciacijos? Buvo tiriami 8 jauni fiziškai aktyvūs vyrai. Tiriamieji atliko 20 % MVJ IS po potencijuojančio krūvio (PK) prieš mokymąsi (M) ir po jo. Jie atliko dvi serijas (kas 10 s poilsio) 20 greitų ir tikslių IS. Pirmoji serija buvo atliekama su vaizdine grįžtamąja informacija (VGI), o antroji – be VGI. Visas eksperimentas buvo pakartotas po 9 mokymosi pratybų, atliekant jas kas antrą dieną. Straipsnyje pateikti tik be VGI atliekamų IS duomenys. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad 9 mokymosi pratybos statistiškai reikšmingai sumažino IS atlikimo konstantinių (KK) ir absoliučių (AK) klaidų dydį (p < 0,001), tačiau kaitumo (KaK) klaidos statistiškai reikšmingai nesumažėjo (p > 0,05), t. y. po mokymosi pagerėjo tikslumas, tačiau kaitumas išliko nepakitęs. Potenciacija prieš mokymąsi padidino greitų ir tikslių IS atlikimo klaidų dydį (p < 0,001), tačiau po mokymosi neturėjo joms įtakos (p > 0,05). Galima teigti, jog mokantis tiksliai atlikti IS susiformuoja galvos smegenyse vidiniai modeliai, kurie leidžia atlikti greitus ir tikslius IS tiksliau ir stabiliau ne tik esant normaliai, bet ir potencijuotai raumens būsenai.

Vienas svarbiausių iššūkių šiandienėje vadyboje yra įvertinti žinių ir mokymosi vaidmenį siekiant verslo sėkmės dėl organizacinių pokyčių. Straipsnio tikslas – aptarti organizacijų mokymąsi, žinių vadybos ir besimokančios organizacijos dimensijas šiuolaikinės žinių visuomenės kompetencijų kontekste. Daroma apibendrinama išvada, kad besimokančias organizacijas galima būtų apibrėžti kaip tokias, kuriose asmeninis tobulėjimas yra integruotas į visos organizacijos veiklą ir mokymasis yra nuolatinis procesas. Pagrindiniai besimokančios organizacijos objektai yra: transformacija, pokytis, delegavimas, inovacija, darbo stiliaus keitimas, adaptacija, vadybos stilius, dalyvavimas, darbuotojų dalyvavimo skatinimas.

Recently a lot of attention has been paid to the search of education innovation and modernization. However in the educational environment empirical data analysis and evaluation of subjects of general education of educational practice are rarely found. This article analyzes quality characteristics of history lessons for years 5–12 in the educational practice, reports of external evaluation of the quality of the activities of country’s different general education schools were used. Data interpretation is based on the constructivist and humanist attitudes as well as socio-cultural approach to the educational context. The following research methods were applied in the article – selection, analysis, evaluation of standard documents regulating pedagogy, management literature and educational system as well as archival documents of National Agency for the Evaluation of schools about the external evaluation carried out in schools. Statements describing strong and development requiring activities were classified according to the separate class groups and eight aspects of protocol [3] structure of lesson observation (the following aspects were observed during the lesson: lesson planning and organization, quality of teaching, learning, student learning support, assessment educating, relationships (order and class management), education environment (use of tools, materials, resources and various instrument) and students’ achievements). Qualitative features of 308 history lesson monitored during 2011–2012 school year were analyzed. The study shows that Lithuanian general education schools are still dominated by teaching paradigm – the teacher is the most active person in the lesson. Having analyzed process management of teaching/learning in history lessons, satisfactory assessment is given – chosen curriculum and methods do always determine the education of suitable students’ competences, good learning achievements and progress.

Goal of the artide - to justify importance of psychological characteristics of students-teacher relationship while the process of schooling. Target characteristics - interactions, behavior style and expectations, that students and teachers hold for each other. By adapting and interpreting concepts of transformational and implicit leadership theories in the context of low-achieving student teaching, obtained data show critical importance of teacher behavior style to the quality of schooling. Introduced research method can be used as a practical tool in pursuance of low achieving student's attitudes toward activities during the lessons with respect to the dignity of both students and teachers. The data obtained verify theoretical assumptions and gives meaningful insights into the process of schooling Inspirational motivation is the most acceptable way of teacher's behavior. It encompasses both teacher's self-assurance and placing reliance into students learning potential. It is power to show meaning in everyday learning process. Individual consideration is alto very importam in teacher - student interactions. It is displayed by accurate assessment of learning potential and results shown. Teacher's strive to transfer responsibility to the student by denying duty to control situation during the class is ranked as an act of slight. Such behavior is disinclined by the low achieving students.

Straipsnyje aptariami dvasiniai lietuviškosios inteligentijos skirtingumai XIX a. pabaigoje, atsispindėję tuo metu ėjusių laikraščių programose. Analizuojami „Varpo“ redaktoriaus Vinco Kudirkos straipsniai ir jo poezija, ieškoma tautiškumo ir krikščioniškųjų nuostatų jungties. Apžvelgiama, kaip reiškiamos tautos vienybės, tautinio identiteto idėjos, svarstomos moralinių visuomenės pagrindų problemos.

More and more people seem to have realized that mastering a foreign language is a long, laborious and painful process and that no foreign-language teaching method, whether old, i.e. “genuine”, involving the wearisome study of grammar, or modern, i.e. focusing on communication, can work wonders. The initial zeal for the study of a foreign language, which in Poland is most often English, evoked by another very expensive and thus “greatly promising” course-book, bound in a gleaming cover and illustrated with colourful pictures, very soon ebbs away and things are back to normal. A lot of money is invested: many expensive course-books, one more promising than the other, additional materials: apparently wonderful grammar books, dictionaries of synonyms, antonyms, phrasal verbs and collocations, computer inter-actional courses and what not, and yet the final outcome is, in many cases, the same: a recourse to body language and some basic phrases, i.e. the inability or greatly limited possibility to communicate in a language that is not the mother tongue.