Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti elastinių gumų treniruočių poveikį jaunų tekvondo sportininkų šoninio spyrio kokybei bei fiziniams gebėjimams. Tyrime dalyvavo 21 aukšto sportinio meistriškumo tekvondo sportininkai, kurių amžius 13–17 metų. Jie buvo atsitiktinai suskirstyti į eksperimentinę grupę (11 sportininkų) ir kontrolinę grupę (10 sportininkų). Eksperimentinė grupė treniravosi su elastinėmis gumomis 8 savaites, tris kartus per savaitę, atliekant šoninius spyrius. Kontrolinė grupė treniravosi pagal įprastą treniruočių programą be elastinių gumų. Spyrio greičio pokytis eksperimentinėje grupėje po 4 savaičių pratybų su elastinėmis gumomis vidutiniškai sudarė +2,1 proc. dešinei kojai ir 5,93 proc. kairei kojai (p ˂ 0,001). Po 8 savaičių vidutinis spyrio greičio pokytis sudarė +11,71 proc. dešinei kojai ir +14,14 proc. kairei kojai (p ˂ 0,001). Po 2 savaičių po eksperimento pabaigos spyrio greičio pokytis sudarė vidutiniškai +21,09 proc. abiem kojomis (p ˂ 0,001). Be to, tyrimas atskleidė, kad elastinių gumų treniruotės neigiamai nepaveikė kitų fizinių gebėjimų, tokių kaip vertikalaus šuolio aukštis ir galingumas, anaerobinis-alaktatinis raumenų galingumas ir 10 m sprinto greitis. Elastinių gumų treniruotės padidina raumenų įsitraukimą į judesį, ypač paskutiniuose judesio etapuose, kai reikia didžiausios jėgos, tai paaiškina reikšmingą šoninio spyrio greičio ir jėgos pagerėjimą. Be to, elastinių gumų treniruotės sukuria papildomą pasipriešinimą, kuris skatina raumenų adaptaciją, tokią kaip padidėjęs motorinių vienetų įsitraukimas ir geresnis raumenų koordinavimas (Chiu et al., 2003; Tillin ir Bishop, 2009). Nors tyrimo rezultatai yra teigiami, tyrimas turi tam tikrų ribotumų. Nedidelė sportininkų grupė ir ribota tyrimo trukmė riboja rezultatų apibendrinimą. Ateityje būtų naudinga atlikti ilgalaikio poveikio tyrimus su didesnėmis sportininkų grupėmis. Apibendrinant, elastinių gumų treniruotės yra veiksmingas metodas lavinant tekvondo sportininkų šoninio spyrio greitį ir jėgą, nesumažinant kitų fizinių gebėjimų savybių.

Bangsbo (1993) nustatė, kad rungtyniaudamas didelio meistriškumo futbolininkas maksimaliomis pastangomis nubėga 15-30 m ilgio atkaipas iki 90 kartų. Susidaro 50 s poilsio pertraukėlės. Panašiu pulsuojančiu fiziniu krūviu rungtyniauja lengvaatlečiai šuolininkai. Pajėgiausias ir efektyviausias ATF resintezės būdas yra jo gamyba iš kreatinfosfato. Klausimas, ar per poilsio pertraukėles organizmas suspėja visiškai atkurti fosfogenų substratus. Nustatant anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ypatumus, būtina eliminuoti kitų energijos gamybos procesų veiklą: pasirinkti veiksmingiausią tyrimo metodiką (laiptinė ergometrija yra 1,4 karto efektyvesnė už Wingeito testą) ir tyrimo trukmę, ne mažesnę kaip 4 s. Testo metu vienam fiziniam krūviui atlikti (h=5,01 m) suvartojama 60,7% ATF ir KF energinių atsargų. Kartojimų skaičius - 20, poilsio pertraukėlės pirmo testo metu - 20 s, antro testo metu - 40 s (žr. lentelę). Bendras atliktas mechaninis darbas A yra 12,1 karto didesnis už anaerobinio alaktatinio proceso potencinį darbą A. Tyrimo testų bėgimo greičio vertikalios dedamosios V ir galingumo N pokytį įvertina indeksas kd. Futbolininkų ir šuolininkų (2 testas) didelė kd reikšmė (95,9 ir 94,7%) rodo, kad per poilsio pertraukėles organizme vyksta spartus ATF ir KP substratų atkūrimas mobilizuojant fosfogenų atsargas pakartotiniam darbui. Visi fiziniai krūviai (n-n20) beveik visiškai kompensuojami anaerobiniu alaktatiniu energijos gamybos būdu. Tai patvirtina futbolininkų ir šuolininkų nedidelė laktato koncentracija kraujyje (La=6,9±0,3 ir 7,2±0,4 mmol/l) antro testo metu, ji yra ženkliai mažesnė negu per pirmą testą. O kontrolinės grupės visų rodiklių reikšmės yra prastesnės. Pavyzdžiui, bėgimo greitis V20 per pirmą testą yra 1,41 karto mažesnis negu šuolininkų ir futbolininkų. Maža kd reikšmė (1 ir 2 testo) ir didelė La koncentracija liudija, kad per poilsio pertraukėles neatkuriamos energinės fosfogenų atsargos ir tiriamųjų organizme išryškėja anaerobinės glikolizės procesas. Galima daryti išvadą, kad keičiant poilsio trukmę, kartojimų skaičių ir fizinio krūvio parametrus galima kryptingai lavinti anaerobinio alaktatinio arba glikolitinio eneigijos gamybos būdo ištvermę. Žaidimų taktiką galima koreguoti remiantis tyrimų rezultatais.

Sportinių žaidimų atstovai, norėdami įgyti pranašumą, lemiamą persvarą prieš varžovą, privalo ne tik labai tiksliai atlikti technikos veiksmus, bet ir tuos veiksmus atlikti labai greitai. Ši greitumo ypatybė labai priklauso nuo anaerobinio alaktatinio proceso fosfogenų atsargų dydžio raumenyse. [...]

It have been establishes that, although single muscular contraction power have been increasing during the testing period, results were not high enough because of too low jumps and too low speed of take-of. Thus we may assume that individual players' adaptation during all the season have not beet oriented at the increasing of above capacities. Indices of short-term loads capacities, as anaerobic alactic muscular power, 5 m running velocity and agility, were increasing, and their results were close to the indices of high performance basketball players. Psychomotor response rate and movement frequency increased during the testing period in average 15,92 ms. During the four year period, functional capacity of circulatory and respiratory systems was of good adaptation level. Roufier index does not exceed 5,42 and was not lower than 3,80. Heart rate at rest (reacting at the physical loads and recovering after) in four years changed slightly.

involves five repetitions of 6 s of maximal sprinting with 24 s recovery. During the preparatory period we investigated the 14 y.o. basketball players (n = 12), whose average height was 183.6 cm, weight - 69.5 kg, training experience - 6 years. Aiming to assess the informativeness of the test, we determined its relationship with some of the physical development, physical and functional capacity indicators. It appears that the fatigue index and work decrement does not correlate with the muscular, cardio-respiratory functional capacity, single muscle contraction to anaerobic muscle power. We found that in this test the recovery of ATP is mixed - from the PC and glycogen. However, as shown by lactate indices of individual energy sources on these activities is a very individual phenomenon. In order to assess the player’s ability is not enough to determine the fatigue index. What is important is the work done and the total average power. Young basketball players’ muscle power is lower than of the adult athletes, but the endurance of repetitive work is of no difference.

Manoma, kad bėgant 400 m fizinės ypatybės pasiskirsto taip: greitumui tenka 10 %, staigiajai jėgai – 10 %, o daugiausia dominuoja greitumo jėga (galingumas) ir jai tenka 80 % (Sandler, 2005), jėgos ištvermė padeda palaikyti bėgimo greitį ir nulemia sportinį rezultatą (Harre, Leopold, 1987). Nustatyta, kad po 400 m bėgimo reikšmingai sumažėja jėgos rodikliai atliekant vertikalius šuolius nuo 39 cm pakylos (Nummela et al., 1992). Taip pat nustatyta tiesinė priklausomybė tarp šuolio aukščio sumažėjimo ir laktato kiekio kraujyje po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio. Mūsų darbo tikslas – nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų galingumo ir jėgos rodiklių kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 181 ± 4,6 cm; kūno masė 72,2 ± 4,4 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-01-10 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per atvirą Kauno miesto čempionatą. Tiriamieji po raumenų tempimo pratimų atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami (po 3 šuolius kas 1 min poilsio). Po šuolių tiriamieji atliko standartinę pramankštą, po jos pakartotinai atliko tuos pačius šuolius irdalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Po 400 m bėgimo pailsėję 3 min vėl atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami. Per varžybas buvo naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų pirmų ir paskutinių 200 m bėgimo vidurkinius rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (2,09 s) (p < 0,05). Palyginus 400 m bėgikų jėgos rodiklių pokyčius (atliekant vertikalų šuolį iš vietos) prieš pramankštą, po pramankštos ir po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio, matyti, kad šuolio aukštis, kuris apibūdina jėgos rodiklius, reikšmingai sumažėjo tiek lyginant rezultatus prieš pramankštą ir po 400 m bėgimo, tiek po pramankštos ir po 400 m bėgimo (p < 0,05). Po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio (400 m bėgimo varžybos) daugiausia sumažėja galingumo rodikliai (šuolio aukštis atliekant vertikalų šuolį greitai amortizuojančiai atsispiriant – 33,66 ± 9,88 %), jėgos rodikliai (vertikalaus šuolio aukštis) sumažėjo 19,23 ± 8,23 % (p < 0,05).

Krepšinyje per rungtynes labai svarbu gebėti nuolat su pertraukomis atlikti didelio intensyvumo veiksmus ir mažo intensyvumo veiksmų ir / arba atsigavimo derinius. Didelio intensyvumo judesiai, tokie kaip šuolis į viršų (kovoti dėl atšokusio kamuolio, blokuoti varžovų metimus ir atlikti metimus), krypties keitimas, kamuolio varymas, pagreitėjimas, užtvaros, bei mažo intensyvumo veikla, tokia kaip vaikščiojimas, stabdymas, neintensyvus aerobinis darbas, reikalingi norint pasiekti gerų rezultatų krepšinio rungtynėse. Krepšinyje, kaip ir bet kuriame kitame sporte, tiek prieš rungtynes, tiek prieš treniruotes yra būtina paruošti organizmą būsimai veiklai. Tai atliekama pramankštos metu, kuri yra reikalinga, kad būtų pasiektas optimalus pasirodymas ir pasirengimas rungtynių ar treniruočių krūviams. Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų tipų pramankštos poveikį krepšininkų galingumo rodikliams ir jų kaitai rungtynių metu.

Tyrimo metu buvo atliekama dviejų tipų pramankšta: anaerobinio alaktatinio ir anaerobinio alaktatinio / laktatinio. Tyrime dalyvavo didelio meistriškumo krepšininkai (n = 20). Prieš pramankštą, po jos ir tarp krepšinio rungtynių kėlinių buvo atliekami vertikalaus šuolio bei 20 m bėgimo iš starto testai. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad tiek anaerobinio alaktatinio, tiek anaerobinio alaktatinio / laktatinio tipo pramankšta reikšmingai pagerino vertikalaus šuolio rezultatus, tačiau anaerobinio alaktatinio tipo pramankšta, kurioje buvo taikomas raumenų potenciaciją sukeliantis fizinis krūvis, labiau pagerino vertikalaus šuolio rezultatus nei anaerobinio alaktatinio / laktatinio tipo pramankšta (p < 0,05). Įvertinus galingumą atspindinčių testų rezultatų kaitą rungtynių metu nustatyta, kad po visų kėlinių tiek vertikalaus šuolio, tiek 20 m bėgimo rezultatai geresni buvo tos grupės tiriamųjų, kurie prieš rungtynes atliko anaerobinio alaktatinio tipo pramankštą. Tyrimas atskleidė, kad didelio meistriškumo krepšininkams efektyviausia taikyti anaerobinio alaktatinio tipo pramankštą, į kurią būtų įtraukti raumenų potenciaciją sukeliantys pratimai. Tokio tipo pramankšta labiausiai pagerina galingumą atspindinčių testų rezultatus ir jų kaitą rungtynių metu.