Straipsnyje analizuojamos sportinių traumų ir nelaimingų atsitikimų tendencijos moksleivių fizinio ugdymo procese, atskleidžiami veiksniai, sąlygojantys traumų atsiradimą, ir išskiriamos esminės priežastys. Sportinės traumos aptariamos pagal susižalojimų tipus. Daroma prielaida, kad taikant efektyvias prevencijos strategijas, galima sumažinti sportinių traumų bei nelaimingų atsitikimų skaičių ir sunkumą moksleivių fizinio ugdymo procese

Straipsnyje aptariami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų koordinaciniai gebėjimai (KG): bandyta nustatyti mergaičių ir berniukų individualių koordinacinių gebėjimų išlavėjimo lygį, įvertinant tiriamųjų koordinacinius gebėjimus kinestetinei diferenciacijai, kompleksinei reakcijai ir dinaminei pusiausvyrai. Kartu siekta įrodyti specialios fizinio ugdymo metodikos, kryptingai lavinančios koordinacinius gebėjimus, efektyvumų.

Buvo ištirta Šiaulių miesto moksleivių sportinių traumų ir nelaimingų atsitikimų genezė ir paplitimas per kūno kultūros pamokas ir pratybas. Nustatytas jų dažnis pagal susižalojimų tipus atskirose klasėse, atskiromis savaitės dienomis ir per dieną. Išanalizuotos traumų priežastys

Temos aktualumas. Akademinė motyvacija yra vienas pagrindinių aspektų, lemiančių mokymosi proceso sėkmę, todėl svarbu nustatyti būsimųjų fizinio ugdymo pedagogų akademinę motyvaciją. Tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų fizinio ugdymo pedagogų akademinę motyvaciją. Tyrimo metodologija. Tyrime dalyvavo 153 studentai, respondentų amžius – nuo 18 iki 31 metų. Studentų akademinei motyvacijai tirti buvo naudota SAMS-21 skalė (Kairys et al., 2017). Tyrimo dalyviai anonimiškai pildė internetinę apklausą. Tyrimo rezultatams analizuoti buvo naudojama IBM SPSS (29 versija) programa. Rezultatai. Išanalizavus atlikto tyrimo duomenis pastebėta, kad moterys yra labiau motyvuotos studijų metu nei vyrai, o akademinė motyvacija mažėja studentams tampant vyresniems. Taip pat pastebėta, kad aukštesniuose kursuose studentų amotyvacija didėja. Atlikus koreliacinę analizę, pastebėtas ryšys tarp amžiaus, kurso ir skirtingų akademinės motyvacijos formų. Rezultatai atskleidžia, kad akademinė motyvacija yra sudėtingas reiškinys, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Supratus šiuos ryšius, galima sukurti efektyvias strategijas, siekiant skatinti studentų akademinę motyvaciją ir palengvinti mokymosi procesą. Išvados. Moterys yra labiau motyvuotos studijoms nei vyrai, tačiau vyrai patiria didesnę amotyvaciją. Studentų akademinė motyvacija didžiausia 1 kurse, o aukštesniuose kursuose tiek vidinė, tiek išorinė motyvacija mažėja, o amotyvacija didėja. Taip pat ir didėjant studentų amžiui vidinė bei išorinė motyvacija mažėja, o amotyvacija labai nedaug didėja. Be to, vidinės ir išorinės motyvacijos formos yra įvairiai susijusios tarpusavyje.

Mokytojų pasitraukimas iš profesinės veiklos yra tarptautinė problema. Tyrimai rodo, kad fizinio ugdymo mokytojai taip pat ketina arba dažnai palieka savo profesiją, ypač tik pradėjus dirbti. Mokytojų ketinimai ir sprendimai pasitraukti iš profesinės veiklos ar pasilikti dirbti yra susiję su individualiais bei kontekstiniais veiksniais. Fizinio ugdymo mokytojo mokymo kontekstas skiriasi nuo kitų dalykų mokytojų veiklos konteksto, jame yra daug stresorių, o dėl žemo dalyko statuso ir marginalizavimo dažnai jaučiama izoliacija, nepakankama administracijos parama, mokytojai gali patirti daugiau įtampos ir tai gali paveikti jų sprendimus tęsti profesinę karjerą ar pasitraukti iš jos. Saviveiksmingumas yra svarbus kaip asmeninis išteklius, palaikantis ir skatinantis profesinį darbingumą, mažinantis perdegimą, todėl saviveiksmingumas gali turėti įtakos mokytojų ketinimui ir / ar sprendimui pasilikti arba pasitraukti iš mokytojo profesinės veiklos. Šio tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų profesinį saviveiksmingumą ir ketinimus pasitraukti iš mokytojo profesinės veiklos arba pasilikti dirbti, išryškinant veiksnius, svarbius jų pasitraukimui nutraukiant mokytojo profesinę karjerą. Tyrime taikytas skerspjūvio tyrimo dizainas, anoniminė anketinė apklausa internetu. Tyrime dalyvavo 387 fizinio ugdymo mokytojai (40,3 proc. vyrų ir 59,7 proc. moterų), dirbantys įvairių Lietuvos regionų bendrojo ugdymo mokyklose. Mokytojų amžius svyravo nuo 28 iki 67 metų (M = 48,27 m.), darbo stažas – nuo 1 iki 45 metų (M = 22,46 m.). Mokytojų, kurie yra galvoję apie pasitraukimą iš mokytojo profesinės veiklos visam laikui, buvo 44,2 proc., o niekad tokių ketinimų neturėjo 55,8 proc. tirtų mokytojų. Profesiniam mokytojo saviveiksmingumui nustatyti taikyta 10 teiginių Mokytojų saviveiksmingumo skalė (angl. TSES, Schwarzer et al., 1999). Mokyklos aplinkos veiksniams, galintiems paveikti mokytojų ketinimus pasilikti ar pasitraukti iš profesinės veiklos, taikytas 35 teiginių klausimynas (Mäkelä, 2014). Statistinė duomenų analizė parodė, kad moterų saviveiksmingumo rodikliai buvo statistiškai reikšmingai didesni negu vyrų, o pagal amžiaus, darbo stažo grupes bei ketinimus pasitraukti / pasilikti jie reikšmingai nesiskyrė. Mažesnio saviveiksmingumo mokytojų svarbiausi veiksniai, kurie turėtų įtakos priimant sprendimą pasitraukti iš mokytojo profesinės veiklos, būtų mažas atlyginimas ir per didelis stresas darbe, didesnio saviveikmingumo mokytojų – atlyginimas ir noras išnaudoti savo žinias ir gebėjimus. Nustatyta, kad svarsčiusiems palikti savo profesinę veiklą mokytojams didelė dalis tirtų veiksnių būtų svarbesni lyginant su niekad tokių ketinimų neturėjusiais mokytojais. Nustatyti aukšti mokytojų saviveiksmingumo rodikliai rodo, kad jie tiki savo kaip mokytojo gebėjimu organizuoti ir atlikti veiklas, kurios reikalingos norint sėkmingai įgyvendinti fizinio ugdymo uždavinius ir tikslus. Tyrimas atskleidė, kad mažesnio saviveiksmingumo mokytojams, taip pat mokytojams, turėjusiems ketinimų nutraukti mokytojo karjerą, daugelis mokyklos aplinkos veiksnių pasitraukti iš mokytojo profesijos buvo reikšmingai svarbesni negu didesnio saviveiksmingumo mokytojams, taip pat tiems, kurie tokių ketinimų niekad neturėjo. Šio tyrimo rezultatai gali būti svarbūs mokyklų administracijų atstovams, gerinant darbo aplinkos kokybę, pasitenkinimą profesine veikla, taip pat ir politikos formuotojams, siekiant moksliniais įrodymais pagrįsti mokytojų išlaikymo profesinėje veikloje strategiją ir politiką.

Fizinis ugdymas mokykloje vaidina svarbų vaidmenį stiprinant jaunimo sveikatą, padeda padidinti fizinio aktyvumo apimtį ir mažinti mokinių kasdienį sėdimą elgesį. Įsitraukimas mokymosi procese yra svarbus ir atlieka tarpininkavimo vaidmenį tarp motyvacijos ir akademinių pasiekimų. Įsitraukimas į fizinį ugdymą mokymosi procese apima mokinio aktyvumą, susižavėjimą ir maksimalių pastangų įdėjimą į užduočių atlikimą bei dalyvavimą pamokoje. Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti gimnazijos klasių mokinių įsitraukimą į fizinio ugdymo pamokas lyties, amžiaus, sportavimo dažnumo laisvalaikiu aspektu. Tyrime dalyvavo 291 gimnazijos klasių mokinys, iš kurių 96 (33 proc.) buvo vaikinai ir 195 (67 proc.) – merginos. Duomenims rinkti buvo taikyta anoniminė anketinė apklausa, taikyta Įsitraukimo ir nepasitenkinimo pamokoje skalė (angl. Engagement and disaffection in the classroom scale, Skinner et al., 2008; Skinner et al., 2009). Statistinė duomenų analizė parodė, kad gimnazijų klasių mokiniai pasižymi didesniu elgesio negu emociniu įsitraukimu ir didesniu elgesio negu emociniu nepasitenkinimu. Merginos pasižymi aukštesniu elgesio įsitraukimu nei vaikinai. Nustatyta, kad I–II klasės mokiniai yra labiau emociškai įsitraukę į pamoką negu III–IV klasės mokiniai. Niekada laisvalaikiu nesportuojantys mokiniai pasižymi mažesniu elgesio įsitraukimu ir emociniu įsitraukimu, palyginti su sportuojančiaisiais, tai nukreipia į tai, kad mokinių įsitraukimą į fizinio ugdymo pamokas gali skatinti teigiama mokinių patirtis kituose sporto kontekstuose. Tyrimo rezultatai gali padėti geriau suprasti mokinių įsitraukimo ypatumus amžiaus ir lyties aspektu, o žinojimas apie tai, ką mokiniai patiria ir kaip interpretuoja fizinio ugdymo patirtį, gali padėti ieškant įsitraukimą didinančių strategijų fizinio ugdymosi procese.

Nemaža dalis vaikų ir paauglių nesilaiko fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sėdimas ir neaktyvus elgesys tęsiasi nuo vaikystės iki paauglystės ir pilnametystės. Fizinis ugdymas mokykloje dėl savo prieinamumo visiems mokinimas yra ypač reikšmingas ir gali sustiprinti mokinių vidinę motyvaciją ir įsitraukimą į fizinio aktyvumo veiklas. Svarbiais motyvaciniais veiksniais, didinančiais mokinių įsitraukimą į fizinio aktyvumo veiklas, laikomas malonumo patyrimas dalyvaujant fizinio aktyvumo veiklose ir suvokiama sportinė kompetencija. Fizinio ugdymo kontekste ypač pabrėžiama aukšto lygio suvoktos savo kompetencijos svarba, nes kuo mokinys jausis kompetentingesnis fizinio ugdymo srityje, tuo didesnė tikimybė, kad jis labiau norės dalyvauti fizinio ugdymo veiklose. Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti 7–10 klasių merginų ir vaikinų patiriamą malonumą dalyvaujant fizinio ugdymo pamokose, suvokiamą sportinę kompetenciją bei nustatyti, kaip tai susiję su fizinio ugdymo pamokos aplinkos kintamaisiais. Tyrime dalyvavo 799 Vilniaus miesto mokyklų 7–10 klasių mokiniai, iš jų 379 (47,4 proc.) vaikinai ir 420 (52,6 proc.) merginų. Duomenys buvo renkami taikant anoniminės anketinės apklausos metodą. Taikyta Suvoktos sportinės kompetencijos skalė (angl. Athletic competence; Self perception profile for adolescents), Suinteresuotumo / Malonumo skalė (angl. Interest/Enjoyment, Intrinsic Motivation Inventory) ir ESE modelio mokinių atsiliepimų apklausos trumpoji versija (angl. ESE Model Student Feedback Survey, short version). Statistinė duomenų analizė parodė, kad vaikinai geriau negu merginos vertino savo sportinę kompetenciją, labiau mėgavosi fizinio ugdymo pamokomis bei aukštesniais balais vertino fizinio ugdymo pamokos aplinkos dimensijas, susijusias ir su mokymu, ir su turiniu, planavimu, vertinimu. Aukštesniųjų klasių mokiniai lyginant su jaunesniais mokiniais geriau vertino savo sportinę kompetenciją bei su turiniu, planavimu, vertinimu susijusią ugdymo(si) aplinkos dimensiją. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp tirtų kintamųjų parodė, kad merginų imtyje šių rodiklių sąsajos yra stipresnės negu vaikinų imtyje. Tai rodo, kad siekiant didesnio paauglių, ypač merginų, įsitraukimo į fizinį aktyvumą, fizinio ugdymo pamokos aplinka turėtų būti nukreipta į geros psichologinės savijautos užtikrinimą, pozityvių emocijų išgyvenimą, tai didintų mokinių pasitikėjimą savo kompetencija ir stiprintų ketinimus būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą.

Tyrimo objektas: 12–15 m. berniukų fizinio parengtumo ir jų biologinio subrendimo kaita. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingo amžiaus berniukų fizinį parengtumą ir požiūrio į kūno kultūrą sąsajas su jų lytine branda. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo amžiaus berniukų fizinį parengtumą. 2. Nustatyti lytinio subrendimo stadijas. 3. Palyginti gautus duomenis su duomenimis, gautais prieš 25 metus tiriant tos pačios mokyklos moksleivius. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. Vilniaus Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 6–10 klasių 139 pagrindinės sveikatos grupės 12–15 metų berniukai, 1982 m. – 333 berniukai. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukai pagal lytinio subrendimo stadijas pasiskirstė taip: nulinės lytinio subrendimo stadijos buvo 24 proc., pirmos – 23 proc., antros – 31 proc., trečios – 22 proc. berniukų. Prieš 25 m. atliktame tyrime (Vilkas, 1982) berniukai pagal lytinio subrendimo stadijas buvo pasiskirstę atitinkamai taip: 20 proc., 23 proc., 30 proc., 27 proc. Matyti, kad aukštesnių lytinio subrendimo stadijų berniukų skaičiaus procentinė išraiška per 25 metus padidėjo. Palyginus berniukų lytinį subrendimą pagal jų lytinio subrendimo stadijas, matyti, kad dabartiniai berniukai bręsta daug greičiau nei jų bendraamžiai, tirti prieš 25 metus. Mūsų tyrimo hipotezė pasitvirtino. Lyginamoji analizė parodė, kad atlikto tyrimo didelė dalis rezultatų labai skyrėsi nuo 1982 metų tyrimo rezultatų. Mūsų nuomone, tokius skirtumus sąlygoja akceleracijos fenomenas, kurį lemia genetiniai, socialinės aplinkos ir kiti veiksniai. Akceleracija paveikė kūno somatinius rodiklius, lytinį brendimą, fizinių gebėjimų raišką.