Dabartiniu metu kuriama Lietuvos nacionalinė švietimo sistema orientuota ne į dalyko žinių reprodukavimą, paremtą atmintimi, o į visapusišką asmens kūrybingumo ugdymą. Ilgą laiką labai svarbus švietimo tikslas buvo žinių teikimas. Dabar itin reikšmingi tapo ir kiti tikslai - formuoti asmens vertybinių nuostatų sistemą bei visapusiškai plėtoti jo gebėjimus. Žinios tapo svarbia prielaida gebėjimams ugdyti bei vertybinėms nuostatoms formuoti. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose akcentuojama, kad į asmens visapusišką sklaidą orientuotu ugdymo turiniu pirmiausia siekiama plėtoti vaiko dvasines bei fizines galias, bendruosius gebėjimus, nuostatas, vertybines orientacijas, elgesio normas, gebėjimą dirbti grupėje, bendrauti ir bendradarbiauti, kartu su kitais planuoti ir projektuoti

Be fizinio raštingumo ir fizinio aktyvumo sunku įsivaizduoti bet kokią sportinę veiklą, kur būtų pasiektas sėkmingas rezultatas, įgyvendinti tikslai ir uždaviniai. Sprendžiant ugdymo iššūkius mokyklos siekia ugdyti sąmoningą mokinių požiūrį į fizinį raštingumą ir fizinį aktyvumą. Šio tyrimo tikslas – atskleisti paauglių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas. Tyrimo objektas – fizinio aktyvumo ir raštingumo sąsajos. Tyrimo subjektas – 5–12 klasių mokiniai (mergaitės ir berniukai). Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti mokinių fizinio aktyvumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 2) įvertinti mokinių fizinio raštingumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 3) atskleisti mokinių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; kiekybinis tyrimas – apklausa raštu (anketa / klausimynas); statistinė tyrimo duomenų analizė pasitelkiant SPSS 29 versijos programą. Fiziniam aktyvumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International Physical Activity Questionnaire for children and adolescents) (PAQ-C PAQ-A). Fiziniam raštingumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio raštingumo klausimynas (angl. Perceived Physical Literacy Instrument questionnaire in adolescents). Remiantis tyrimu darytina išvada, kad jaunesni vaikinai ir merginos bus fiziškai aktyvesni nei vyresnės merginos, tačiau fizinio raštingumo žinios vyresniųjų paauglių bus išreikštos aukštesniu lygiu.

The article presents the analysis of secondary school learner identity status and the impact of peers in choosing a learning profile. Profiled learning was introduced in educational institutions providing secondary education in Lithuania on 1 September, 2000; since then the youth have had to make up a decision about the choice of a learning profile at the end of the 10th form. The question arises if all learners are capable of making this decision independently. The present study was focused on the peculiarities of identity formation, as person’s ability to make decisions independently and other characteristics depend on the person’s identity development stage. One hundred ten 16–8 year-old learners participated in the research. The obtained research findings provide evidence that learners in lower stage of identity development are not yet ready to make decisions in occupational choice area. We assume that the analysis of learner identity status and peer impact in choosing a learning profile is relevant and valuable as a source used in determining psychological help provided for learners in the first stage of career designing.

Tyrimo tikslas – nustatyti 7–8 klasių merginų ir vaikinų atletinio tapatumo, socialinių įgūdžių ir su sveikata susijusio fizinio pajėgumo sąsajas. Tyrimo objektas – 7–8 klasių merginų ir vaikinų atletinis tapatumas, socialiniai įgūdžiai ir fizinis pajėgumas. Tyrime dalyvavo 158 merginos ir 121 vaikinas. Tyrimas vyko 2017 m. keturiose Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Fiziniam pajėgumui nustatyti buvo taikomi Eurofito testai: „Sėstis ir siekti“, „Šuolis į tolį iš vietos“, „Sėstis ir gultis“, „20 m ištvermės bėgimas šaudykle“. Naudotas Sportinio tapatumo klausimynas paaugliams (angl. Athletic Identity Questionnaire for Adolescents), kuris buvo sudarytas remiantis C. B. Anderson (2004) sukurtu sportinio tapatumo modeliu. Socialiniai įgūdžiai vertinti pagal adaptuotą R. E. Riggio ir H. S. Friedmano (1982) sudarytą Pagrindinių socialinių įgūdžių klausimyną. [...]

Tikslas. Dauguma iki šiol atliktų tapatumo tyrimų daugiausia remiasi J. Marcia struktūriniu tapatumo supratimu. Tačiau pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip santykiuose besiformuojanti dinaminė sistema, kurios pagrindas – emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma: atsiskyrimo ir individuacijos procesas, ankstyvųjų emociškai skausmingų patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant analizuoti, kaip vyksta globos namuose gyvenančių paauglių tapatumo formavimasis, remiamasi biografinių pasakojimų interpretacine analize. Metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15–16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Rezultatai, išvados. Tyrimo rezultatų interpretacinė analizė atskleidė tris biografinio pasakojimo tipus: kova kaip išgyvenimo būdas, fantazijos ir svajonės kaip būdas atlaikyti realybę ir fragmentuotas gyvenimo istorijos pasakojimas – paslėpta savastis. Rezultatai atskleidžia, kaip skirtingi biografinio pasakojimo tipai susiję su skirtinga tapatumo formavimosi paauglystėje dinamika. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba gyvenimo istorijai kurti ir trauminio patyrimo įveikos procesui.

Suicidal behavior is one of the leading causes of death during adolescence. Although significant amount of research addresses issues of suicide risk factors, the role of adaptive beliefs and attitudes against suicide is not given adequate attention. The Reasons for Living Inventory for Adolescents (RFL-A) is one of the measures of adaptive attributes that buffer suicidal Behaviour. The aim of this study is to evaluate primary psychometric properties, age and gender trends of Lithuanian RFL-A version. Method. 348 9–12 grade schoolchildren (172 (49 %) males, 176 (51 %) females), completed RFL-A (Osman et al., 1998), Subjective Happiness Scale (Lyubomirski, Lepper, 1999) and answered questions about their suicidal Behaviours. Results. Results of the study revealed that Lithuanian version of RFL-A had high internal consistency. Cronbach’s α of the scales ranged from 0.86 to 0.95. The intercorrelations between the scales were moderate, ranging from 0.53 to 0.70, and correlations between the scales and total RFL-A score were high, ranging form 0.79 to 0.85. The factor structure of the inventory showed great similarities with the original version of RFL-A. The scores of RFL-A correlated significantly in expected direction with suicidal Behaviour and suicidal thoughts, as well as with reported happiness. Some gender differences were detected. Females scored higher on total RFL-A, Future Optimism, Suicide-Related Concerns, Family Alliance, and Peer Acceptance and Support. The utility of Reasons for Living concept for suicide prevention in adolescence is discussed. Conclusion. The Lithuanian version of RFL-A showed adequate psychometric properties. The instrument is suggested for research purposes and as a practical tool for suicide risk screening.

Mokslinė problema. Tyrimai rodo, kad kai kurie paauglių merginų perimamos moteriškumo sampratos aspektai gali būti nepalankūs jų psichikos sveikatai, t. y. būti susiję su aukštesniais psichologinių sunkumų ir žemesniais gerovės rodikliais. Tačiau lieka neaišku, kiek tai aktualu vėlyvojoje paauglystėje, kokie psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliai yra susiję su moteriškumo ideologija bei kiek šie ryšiai svarbūs Lietuvos kontekste. Tikslas. Šiame darbe siekiama nustatyti paauglių moteriškumo ideologijos dimensijų (sudaiktinančio santykio su kūnu ir neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose) bei merginų depresiškumo, savęs vertinimo ir subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu vėlyvojoje paauglystėje sąsajas. Metodai. Tiriamųjų imtį sudarė 146 merginos, besimokančios 10–11 klasėse (amžius M=16,71; SD=0,64). Tiriamosios užpildė Paauglių moteriškumo ideologijos skalę (Tolman, Porche, 2000), Rosenbergo savęs vertinimo skalę (Rosenberg, 1965), Epidemiologinių tyrimų centro Depresiškumo skalę vaikams (Faulstich, Carey, Ruggiero, Enyart, Gresham, 1986) ir Subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu skalę (Pavot, Diener, 1993). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė: tiek kūno sudaiktinimas, tiek neautentiškumas santykiuose turi sąsajų su tirtais psichologinių sunkumų ir gerovės rodikliais. Aukštesni kūno sudaiktinimo įverčiai susiję su aukštesniu merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu bei mažesniu pasitenkinimu gyvenimu. Aukštesni neautentiškumo tarpasmeniniuose santykiuose įverčiai susiję su aukštesniu depresiškumu bei žemesniu savęs vertinimu, o su pasitenkinimu gyvenimu tiesioginių ryšių nerasta. Išvados. Tyrime analizuotų moteriškumo ideologijos aspektų internalizavimas yra susijęs su aukštesniu paauglių merginų depresiškumu, žemesniu savęs vertinimu ir mažesniu pasitenkinimu gyvenimu bei leidžia paaiškinti nuo 15 iki 28 proc. tirtų psichologinių sunkumų ir gerovės rodiklių sklaidos.

Problema. Mentalizacija – tai savo ir kitų žmonių elgesio supratimas atsižvelgiant į jų vidines psichikos būsenas (Allen ir kt., 2008). Keliama prielaida, kad mentalizacijos sunkumai siejasi su psichopatologija. Pradedama domėtis elgesio problemų turinčių vaikų (Sharp, 2008; Ha ir kt., 2011) ir suaugusiųjų mentalizacijos ypatumais (Bateman, Fonagy, 2008), siekiant atskleisti galimas mentalizacijos sunkumų ir tarpasmeninių problemų sąsajas, nustatyti pagrindinius elgesio sunkumų turinčių asmenų mentalizacijos ypatumus ir tuo remiantis pagrįstai organizuoti intervencijas. Vis dėlto tyrimų, atskleidžiančių, kokiais mentalizacijos ypatumais pasižymi paaugliai, turintys elgesio sunkumų, trūksta. Šio darbo tikslas – atskleisti paauglių, turinčių elgesio sunkumų, mentalizacijos ypatumus. Metodai. Tyrime dalyvavo 40 socializacijos centruose ugdomų paauglių ir 45 paaugliai, lankantys vidurines mokyklas. Remiantis auklėtojų ir tėvų pateikta informacija, taikant ASEBA grupės klausimynus (Achenbach ir Rescorla, 2001), atrinkti 36 paaugliai, pasižymintys elgesio sunkumais, ir 40 paauglių, neturinčių elgesio sunkumų. Norint suprasti, kokie mentalizacijos ypatumai būdingi paaugliams, turintiems elgesio sunkumų, specialiai šiam tyrimui sukurtas metodas – situacinės istorijos (SI), leidžiantis vertinti, kaip paaugliai aiškina kitų žmonių elgesį. Tyrime taip pat naudotas Minčių skaitymo iš akių testas (Baron-Cohen ir kt., 2001), vertinantis kito žmogaus vidinių būsenų atpažinimą iš akių srities. Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai rodo, kad turinčių elgesio sunkumų paauglių į kitus žmones nukreipta mentalizacija yra prastesnė nei paauglių, neturinčių elgesio sunkumų. Aiškindami kito žmogaus elgesį šie paaugliai prasčiau identifikuoja jo patiriamą emociją ir elgesio intenciją ir prasčiau atpažįsta vidines kito žmogaus būsenas. Kartu nustatyta, kad tie elgesio sunkumų turintys paaugliai, kurie geba tiksliau paaiškinti kito žmogaus elgesio priežastis, tiksliau atpažįsta ir kito žmogaus vidinę būseną.