Straipsnis yra antroji darbo Religijos laisvės gynimas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje " (1972-1989) dalis. Jame išryškinamos šios pagrindinės „Kronikoje“ nagrinėjamos problemos: sovietinis švietimas, pasauliečių, seminarijos, dvasininkijos, hierarchijos padėtis ir Sovietų Sąjungos katalikų tikėjimo mažumų bei rusų ortodoksų Bažnyčios religinė situacija. „Kronika“ teigė, kad dėl ateistinės indoktrinaci jos sovietinėje ideologizuotoje švietimo sistemoje dauguma mokinių ir studentų nebenusimanė religiniuose reikaluose. Mažuma jų arba tapo ateistais, arba nepa sitenkino vien tik minimaliu religijos praktikavimu ir įsitraukė į platesnę religinę veiklą. „Kronikos“ aprašymai liudija antireliginę pasau liečių priespaudą. Religijos praktikavimas buvo su varžytas; tėvai buvo draudžiami daryti religinę įtaką savo vaikams; stigo kunigų; tikintieji negalėjo nau dotis masinės informacijos priemonėmis, neturėjo religinės spaudos ir stokojo religinės literatūros apskritai. Pagal „Kronikos“ užrašus, pagrindinės proble mos, sukeltos KGB ir Religijų Reikalų Tarybos (CRCA) kišimosi į seminarijos reikalus, buvo apribojimai, primesti seminaristams ir seminarijos darbuotojams, jų verbavimas bendradarbiauti su KGB. Dėl to seminarijoje susidarė nepalankios studijų, darbo ir gyvenimo sąlygos, apribotas seminaristų skaičius, atsirado nepasitikėjimas ir nesutarimas tarp besipriešinančių jų priespaudai irbesitaikstančiųjų. Todėl nutarta įsteigti pogrindinę seminariją. Panašiai kaip ir seminarijoje, tarp dvasininkų atsirado nepasitikėjimas ir nesutarimas tarp besipriešinančiųjų priespaudai ir su ja besitaikstančių kunigų ir tikinčiųjų. Kita vertus, kilo aktyvūs bandymai pakeisti padėtį įsteigiant vadinamąsias „kunigų tarybas“. Bažnytinės hierarchijos veiklos apribojimas, KGB verbavimo spaudimas buvo ypatingai ryškūs ir žalingi. Dauguma dvasininkų ir tikinčiųjų norėjo, kad hierarchija priešintųsi sovietinėms represijoms. Dėl to labai gerbė ištremtus vyskupus V. Sladkevičių ir J. Steponavičių. Viltis, kad valdžia „nepasodintų” sau paklusnių kandidatų į vyskupų postus, padidėjo 1980- ųjų pradžioje. Tačiau tikroji valdžios politika hierarchijos ir Bažnyčios atžvilgiu pasikeitė tik 1988 m. Svarstydama Sovietų Sąjungos katalikų tikėjimo mažumų ir rusų ortodoksų Bažnyčios padėtį, „Kronika“ liudijo apie sovietinės antireliginės priespaudos išplitimą. Be to, ji rodė, kad, nepaisant Sovietinės valstybės Lietuvos Bažnyčiai primestų suvaržymų ir intensyvių bandymų sugriauti ją iš vidaus, Lietuvos katalikų Bažnyčios padėtis buvo palankesnė negu lotynų ir graikų apeigų katalikų Baltarusijoje, Moldvijoje, Latvijoje ir Vakarų Ukrainoje ir rusų ortodoksų Bažnyčios tikinčiųjų padėtis. Pirma, katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo reliatyviai autonomiška bažnytino organizacija su centru Vatikane, t.y. už sovietinės įtakos ribų. Antra, Lietuvos katalikų Bažnyčiai priklausė dauguma Lietuvos gyventojų.

Straipsnyje autorius apibūdina žmogaus kančią iš psichologinių pozicijų. Kančia aptariama dviem aspektais: kančios patyrimo kompleksiškumo (daugiasluoksnis ir įvairialypis pobūdis) ir pozityvaus kančios patyrimo aspektu.

Straipsnis yra pirmoji autorės darbo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika religijos laisvės gynime (1972-1989)“ dalis. Jame išryškinamos istorinės „Kronikos“ ištakos. Čia diskutuojama dėl „Kronikos“ kilmės, atsiradimo, ketinimų, tikslų, išleidimo, platinimo ir Sovietų valdžios reakcijos į „Kroniką“. „Kronika“ buvo leidžiama sovietinės okupacijos metais. Ji, kaip ir kiti lietuviški pogrindžio leidiniai, išreiškiantys religinius ir tautinius siekius, atsirado dėl vis labiau aktyvėjančio ir organizuoto Bažnyčios pasipriešinimo sustiprėjusioms antireliginėms so vietinio valstybinio režimo represijoms. „Kronikos“ atsiradimą inicijavo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Rašyti ją padėjo aktyvūs kunigai. „Kronikos“ leidėjų tikslas buvo susilpninti antireli ginę sovietų valstybės politiką. „Kronikos“ leidėjai ketino išsklaidyti tą teigiamą įspūdį, kurį Sovietų Sąjunga bandė sukurti apie savo vidaus politiką. Pirma, „Kronikoje“ siekta paneigti melagingus Sovietų Sąjungos tvirtinimus apie tai, kad ji įgyvendina Žmogaus Teisių Deklaraciją ir sovietinės Konstitucijos teisių garantijas laiduojančias sąžinės, žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvę. „Kronika“ taip pat norėta paneigti tvirtinimus apie religinę laisvę, t.y. teisę išpažinti bet kokią religiją arba neišpažinti jokios ir teisę praktikuoti religiją arba skleisti ateistinę propagandą. „Kronikos“ faktai ir komentarai su priešingais parodymais turėjo pasiekti Lietuvos ir Sovietų Sąjungos gyventojus, Vakarus ir Bažnyčios hierarchiją Vatikane. „Kronikos“ išleidimas, platinimas ir perdavimas į užsienį buvo įmanomas tik jos leidėjų ir platintojų pastangų ir rizikos dėka. Vakaruose ir Vatikane gyvenusių pagalbininkų dėka „Kronikos“ žinios buvo platinamos radijo bangomis ir periodiniais leidiniais. Be to, visa „Kronika“ buvo išversta ir iš naujo išleista atskirais numeriais ir tomais bei išplatinta daugeliui redakcinių kolegijų, radijo stočių, organizacijų, politikams ir Bažnyčios nariams. Būtent „Kronikos“ populiarinimas užsienyje buvo pagrindinė priežastis, sukė lusi priešišką Sovietų valdžios reakciją. Pirma, Sovietų valdžia pradėjo baudžiamąją bylą, norėdama susekti žmones ir vietoves, susijusias su „Kronikos“ leidimu. Antra, ji bandė neutralizuoti „Kronikos“ informacijos įtaką tiems, kuriuos šis leidinys pasiekdavo.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti kulto ir religijos fenomeną bei atlikti tyrimus, leidžiančius sukurti kulto ir religijos elementų integravimo į rinkodaros veiklą vadovą. Remiantis teorine ir empirine analize, parengtas vadovas, pristatantis religijos ir kulto elementų integravimo į marketingo veiklas galimybes. Literatūros ir tyrimų analizė atskleidė, kad daugumos religinių elementų integravimas į rinkodarą gali padėti sustiprinti prekės ženklo pozicijas rinkoje, užmegzti emocinį ryšį su vartotojais ir atitinkamai sustiprinti jų lojalumą.

This paper aims to draw attention to returnees’ impact on the development of Lithuanian society after 1990 and especially on the realm of religion. The post-Soviet reality of Lithuania encouraged some migrants to return and contribute to the strengthening of the Lithuanian state and society through their work and social capital. It was particularly evident in returnees, as presenters of Catholic culture and values. For them, it was apparent that the spiritual situation in Lithuanian society is sad and requires assistance. The idea of Lithuaniaʼs spiritual renewal became a driving force for many return migrants who emphasized their Catholic identity. Strengthening the Catholic Church in Lithuania as an institution and ties between the believers, also the development of theology studies are the spheres where the influence of returnees is the most prominent. Due to Lithuaniaʼs societyʼs different social, ideological, and religious settings, the attempts of returnees to broaden the popularity of Catholic NGOs and political organizations related to Christian democracy have not been so effective.

In Poland, the Catholic Church has always maintained its vital role across society. During the communist regime, the Catholic Church supported resistance and autonomy and provided legitimacy to any organised form of protest and opposition. Since 1989, it had to re-position itself across the changing social and political life. One of the main aims of the democratization process in the country was Polish membership to the EU. Yet, the Catholic Church never assumed homogenous and coherent positions. Although levels of public support for EU integration were rather high up to the middle 1990s, concerns started to emerge around possible secular European threats towards Polish culture and values. The Catholic Church could so represent the ally of those who sought to defend Polish traditional values. If the official Catholic Church remained rather pragmatic towards EU integration, and finally supportive, although never enthusiastic, it was in these years that radical right and right wing groupings became electorally successful, as with the League of Polish Families (Liga Polskich Rodzin: LPR), campaigning on Euroscepticism and the mobilization against abortion, euthanasia and the role of the Church in the Polish life. An analysis on the Polish National Election Studies shows that these issues are still significant after fifteen years. Despite an overall positive macro-economic situation, in 2015, at the presidential and parliamentary elections, Poles voted against the incumbent, Civic Platform (Platforma Obywatelska: PO). Young people’ disillusionment and citizens’ disappointment towards the incumbent shifted the votes towards PiS (Law and Justice, Prawo i Sprawiedliwość: PiS), Kukiz’15, and KORWiN. Their agenda, advocating social national conservative (PiS), sometimes populist (Kukiz’15), and radical right and hard Eurosceptic (KORWiN) programmes can still indicate that Polish values and Polish policy towards the EU are salient factors, while the radical Catholic Church can still play an important role in the social and political life of the process of Europeanization of Poland.

As contemporary societies tend to experience a more heterogeneous religious landscape, it becomes more difficult for governments to accommodate religious differences, various beliefs and non-religion within the realm of politics. By drawing upon semi-structured interviews with 12 self-identified atheists from different backgrounds in Turkey, this paper explores the attitudes of atheists towards the intersection of religion and politics in contemporary Turkey. In this paper, the concept of hegemony by Antonio Gramsci is used in order to analyze the hegemonic position of Islam within the realm of politics in contemporary Turkish society. Rather than a Marxist view of a clear-cut dichotomy of classes as ruling and ruled, a Bourdieuan approach, where society is thought to be consisting of many “fields,” including religion and many groups that strive to gain more power within these fields, was adopted. The results indicated that atheists perceive religion and politics as closely intertwined, as politics are perceived as being strongly influenced by religion. The close connection between politics and religion is then seen as leading to an increase in religiosity in society, as well as to increasing pressure on atheists both by the state and the public.

By taking advantage of some thinking in current Thomism, viz., the human as “an intellector of being”, the article investigates the possibility of a genuine philosophical basis for Stasys Šalkauskis’ reflections on culture. The author concludes that the points of Šalkauskis’ reflections are philosophically confirmable and that he should be introduced as a living voice in on-going philosophical discussion about cult.

ES rytinė plėtra keičia Sąjungos religinę sudėtį. Rytų krikščionių ir musulmonų skaičius gerokai padidės, kai Balkanų šalys ir Turkija taps ES narėmis. Šio straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, kokią įtaką ES rytinė plėtra turės religijos statusui ES, ir pasiūlyti galimus būdus sambūviui tarp skirtingų religinių ir ideologinių bendruomenių sukurti. Siekiant šio tikslo pristatoma Europoje vyraujanti sekuliarizmo ideologija ir dvi didžiausios religijos – krikščionybė ir islamas. Konstitucinio patriotizmo teorinė sąvoka pasirinkta kaip atspirtis sambūviui tarp skirtingų religinių ir ideologinių bendruomenių sukurti. Straipsnis praturtina akademinį diskursą apie religiją ES. Autoriai kritiškai įvertina vyraujančias nuomones ir siūlo ateities plėtotės kryptis. Straipsnyje taip pat praplečiama konstitucinio patriotizmo sąvoka ir atskleidžiamos naujos jos pritaikymo galimybės.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje mokslinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Švč. M. Marijos kulto Europoje teologiniai-istoriniai aspektai“, skirtoje Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui (1608–2008).