Sąveika su paveldo objektais, vaizduojančiais perėjimą iš praeities į dabartį, yra istorinių miestų gyventojų kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau nors paveldas yra kultūros vertybė, jis taip pat yra socialinių ir politinių sąlygų, susijusių su paveldo objektų atranka, apsauga ir tvarkymu, rezultatas. Po Antrojo pasaulinio karo įvairios Europos šalys sukūrė skirtingus požiūrius į savo miestų, kurie buvo smarkiai sugriauti dėl oro antskrydžių, atstatymo procesą. Kai kurie laikėsi strategijos statyti modernų miestą nuo nulio, kiti nusprendė rekonstruoti ankstesnes struktūras, gyvavusias iki miestų sugriovimo. Be to, yra pavyzdžių, kai valdžios institucijos pasirenka tai, ką norėjo prisiminti ir pastatyti. Analizuojant šias strategijas šių dienų sąlygomis, kyla klausimas, kaip šie skirtingi požiūriai paveikė šių miestų vertinimą šiuolaikiniame pasaulyje, dėl jų suvokimo autentiškumo ir vientisumo, turint omenyje tai, kad suvokimas gali skirtis atsižvelgiant į klausimus, susijusius su paveldo objektais. Daugeliu atvejų, nors ekspertai akcentuoja aplinkos apsaugą ir saugo istorinių objektų autentiškumą, plačiajai visuomenei vizualinis vientisumas ir pokyčių įtaka kasdieniam gyvenimui gali būti svarbesnė, o tai nustato autentiškumo socialinę vertę. Todėl šiuo darbu siekiama parodyti galimą etinių ir estetinių požiūrių į restauravimą ir rekonstrukciją įvairovę autentiškumo ir vientisumo požiūriu, lyginant tris skirtingų Europos vietų miestus, esančius panašioje demografijoje. Šiame tyrime atrinkti miestai – Koventris (Jungtinė Karalystė), Dresdenas (Vokietija) ir Gdanskas (Lenkija), kurie buvo nukentėję Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžių metu ir įgyvendino skirtingus miestų atstatymo būdus po karo.

Walteris Benjaminas, kaip visi žino, įrodinėjo, kad XX a. plačioji visuomenė neišvengiamai koreliuos su neseniai politizuotu menu. Tačiau nuo tada, kai buvo parašytas Benjamino straipsnis, pasaulis smarkiai pakito, kaip mažiau nei po dešimtmečio jau įvertino Theodoras Adorno ir Maxas Horkheimeris. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti, kaip Frankfurto mokyklos estetika, nors dažnai tebepasitelkiama, neteko dalies tiesioginio aktualumo. Septintojo dešimtmečio isteblišmentui priešiškas tarpsnis, pastiprintas ryškaus ironijos pomėgio, aurą ir eksponavimą pavertė nemadingomis vertybėmis, tačiau, kita vertus, kainų kilimas meno rinkoje ir skaitmeninimas parodė, kad Frank furto mokyklos argumentai tampa vis aktualesni. Remiantis Golsdworthy ir Kentridge‘o pavyzdžiais, straipsnyje įrodinėjama, kad sąmoningas menininkų abiejų terpių (auros ir eksponavimo) kontrolės ir recepcijos silpninimas išstumia atgyvenusias, Benjamino patvirtintas religines reakcijas, vietoj jų reikalaujant didesnių intelektinių pastan gų iš žiūrovų, kurių kaip plačiosios publikos tapatybė neseniai tapo komplikuota.

This article compares the media “photo book” and “photo album” with regard to their implications for the user: both can serve similar purposes, among them, memory, identity, and representation, and their contents are often very similar on first sight. However, they carry different messages in relation to nostalgia, time, authority, authenticity, originality, and fixation. Even though the photo book is the newer medium, it seems that it is less suitable to satisfy “postmodern” needs. The photo album, however, appears as more authentic due to its uniqueness and enables a less linear and more open way to re-create the own life story.

In my paper, I argue that the patterns of globalization should be interpreted as a functionally enclosed structurally linked locality system whose prevailing environment is represented by the global flow of symbols. My research results suggest that authenticity and algorithmization are not rival concepts of cultural reproduction. On the contrary, different localities are able to ride the waves of globalization that combine complementary strategies of algorithmization and authenticity in a standardized form. Thus, these localities adapt to the challenges of globalization that produce and combine standardized-algorithmic and standardized-authentic patterns.