Globalizacijos ir vertimo santykis yra viena iš naujų vertimo studijų tyrimų sričių. Globalizaciją lydi nesustabdomas anglų kalbos plitimas visame pasaulyje. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, vertimo paslaugų poreikis ne tik nesumažėjo, bet net ir padidėjo. Tai, pasak Pym (2003), skamba paradoksaliai, nes, plintant anglų kalbos vartojimui pasaulyje, vertimo paslaugų poreikis turėtų mažėti. Taigi tyrimu bandyta išsiaiškinti Irano vertėjų požiūrį į šį paradoksą. Naudojant sniego gniūžtės metodą buvo atrinkti dvidešimt du vertėjai (visi turintys vertimo studijų magistro arba daktaro laipsnį). Duomenims rinkti buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu. Interpretacinė duomenų analizė atskleidė, kad vertimo ir vertėjų statusą ir vaidmenį Irano kontekste sąlygoja daugybė priežasčių, kurios buvo suskirstytos į tris dideles kategorijas: 1) ribota tikslinės (anglų) kalbos kompetencija, 2) pirmenybės teikimas persų, o ne anglų kalbai, 3) ideologiniai klausimai. Kalbant apie ribotas anglų kalbos kompetencijas, išsamūs interviu parodė, kad jaunosios kartos žinios dažniausiai apsiriboja šnekamosios kalbos gebėjimais ir negali apimti visų anglų kalbos aspektų. Kitais atvejais buvo atkreiptas dėmesys į techninius abiejų kalbų skirtumus ir į anglų kalbos žodžių bei frazių paplitimą visuomenėje, ypač vartojant technologines priemones, dėl ko menkai kalbą mokantys žmonės jaučia šių svetimžodžių ir frazių vertimo poreikį. Kita kategorija atskleidė, kad iraniečiai pirmenybę teikia persų kalbai, palyginti su anglų kalba. Per interviu net daktaro laipsnį turintys asmenys pripažino, kad jiems ne taip lengvai sekasi kalbėti angliškai; taip pat pažymėjo, kad turėdami ir anglišką, ir persišką teksto versijas, pirmenybę veikiausiai teiktų persiškajai. Dar viena tokios pirmenybės teikimo priežastimi buvo nurodytas nepasitikėjimas savo anglų kalbos žiniomis, nors tiriamųjų kompetencija suprasti angliškus tekstus ir (arba) pasisakymus yra aukščiausio lygmens. Paskutinė kategorija buvo susijusi su ideologiniais makro- ir mikrolygmens klausimais. Kalbėdami apie makrolygmenį, kai kurie dalyviai minėjo vyriausybės politiką, pagal kurią visuomenėje nepriimamos užsienio kalbos ir didžiausias dėmesys skiriamas persų kalbai. Mikrolygmeniu vienas dalyvis manė, kad kai kurie asmenys tyčia vartoja persiškus žodžius ir frazes, siekdami užkirsti kelią persų kalbos marginalizacijai.

Šiame tyrime nagrinėjamas užsienio šalių kandidatų, siekiančių gauti stipendiją studijuoti Vengrijos aukštosiose mokyklose, požiūris į kalbas ir kalbų politikos modelius pagal lytį, studijų programą ir šalį. Internetinėje apklausoje dalyvavo apie 130 įvairių šalių studentų, siekiančių gauti Vengrijos vyriausybės stipendiją studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Atsakymams analizuoti buvo taikomi statistiniai metodai, kuriais nustatyti demografinių ir požiūrio kintamųjų skirtumai ir koreliacijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagal savo nuostatas kandidatai teikia pirmenybę daugiakalbei ir vienakalbei kalbų politikai. Dauguma tyrimo dalyvių kalbų mokėsi dėl instrumentinės motyvacijos kaip priemonės išsilavinimo ir karjeros tikslams pasiekti. Dauguma dalyvių taip pat norėtų, kad jų šalyse būtų taikomas daugiakalbės kalbų politikos modelis. Taip pat nustatyta, kad dauguma dalyvių palankiai vertina anglų kaip dėstymo kalbą savo šalyse. Tačiau kai kurie jų kritiškai vertina anglų kalbos ir kalbų politikos modelį bei teigia, kad anglų kalba ir daugiakalbystė gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Jie taip pat pabrėžė gimtųjų kalbų išsaugojimo svarbą savo šalyse.

The current study is an attempt to identify similarities and differences of collocates with the headwords "bachelor" and "viengungis" in free word combinations and collocations of the English and Lithuanian languages and identify what the speaker’s attitudes they express concerning the referent. English and Lithuanian media corpora containing free word combinations and collocations with the headword "bachelor / viengungis" manifest more similarities than differences in terms of semantics and connotation of collocates. However, the number of negative collocates with the Lithuanian word "viengungis" is proportionally bigger than in English which shows a more negative attitude of Lithuanian society towards unmarried men, which is expressed through the media.

Konstrukcijos su deverbatyviniais daiktavardžiais (angl. deverbal nouns) daugelio mokslininkų jau buvo tyrinėtos ne tik anglų, bet ir kitose kalbose, be to, šis reiškinys buvo tyrinėtas ne tik gimtakalbių anglų kalboje, bet ir negimtakalbių vartojamose anglų kalbos atmainose. Šiame straipsnyje tiriamos veiksmažodžių have, get ir give (angl. light verbs) su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh sudaromos konstrukcijos. Taip pat trumpai apžvelgiamos veiksmažodžių make ir do su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh sudaromos konstrukcijos. Šiuo tekstyno medžiaga grindžiamu tyrimu siekiama aprašyti konstrukcijas su deverbatyviniu daiktavardžiu a laugh, aptinkamas dvidešimtyje gimtakalbių ir negimtakalbių vartojamų anglų kalbos atmainų. Visa tyrimui būtina medžiaga surinkta iš GloWbE tekstyno. Straipsnyje analizuojami konstrukcijų have / get / give a laugh vartojimo dažnumas ir komplementacijos modeliai. Konstrukcijų vartojimo dažnumo tyrimas yra siejamas su veiksmažodžių ir deverbatyvinio daiktavardžio a laugh konstrukcijų, vartojamų įvairiose gimtakalbių ir negimtakalbių anglų kalbos atmainose, įvairove, o komplementacijos modelių tyrimas – su konstrukcijas sudarančių veiksmažodžių įvairove. Straipsnyje aprašomi ne tik dažniausi komplementacijos modeliai, bet ir tokie modeliai, kurie yra būdingi tik kai kurioms anglų kalbos atmainoms.

The paper sets out to examine metaphors in some EU documents on criminal activities. Drawing on contemporary understanding of metaphor, the investigation attempts to identify the main source domains for conceptualising a broadly understood abstract concept of law and to identify linguistic metaphors realising such conceptualisation. It also tackles the problem of translating metaphors into Lithuanian. The results of the study demonstrate preference given to object and person metaphors, which confirms previously identified tendencies of metaphoricity in legal discourse. In addition, the metaphor law/control is up features rather prominently. The latter is also the one that is not preserved in translation: differently from the above metaphors, in Lithuanian it is either rendered non-metaphorically or employing another metaphor.

Talmy’s (1975, 1985, 1991, 2000) seminal work on motion events representation in languages that led to significant typological distinctions is primarily based on the differences in encoding (framing) of the Path, as one of the basic semantic components of such events, either in the V(erb stem) or in the S(atellite) – which accounts for the proposed typological language dichotomy V-framed (VLs) and S-framed languages (SLs). Although the above distinction is a very important one, having implications at the level of syntactic structure, crosslinguistic data indicate to some variations that further prompted researchers to question a clear-cut binary typological opposition. Thus, more thorough data from Romance languages (in addition to Spanish, French and Italian) led to re-considering their status as VLs and rather considering them belonging to the third class of “split” languages (Talmy). The aim of the paper is to analyze the place of Romanian in this typological classification, through making observation on the Path representation in motion events in contrasted narrative texts translated from English (a SL) into Romanian. The hypothesis is that Romanian might claim a mixed typological status, eventually belonging to the class of “split” languages based on the assumption that, first, it is not so poor in manner of motion verbs (MmV) as it is presumably the case of VLs (see the alternative labels sometimes attached to SLs vs. VLs, respectively – manner-rich vs. manner-poor languages) and, second, it does not exclude the possibility of using complex Path as satellite to a MmV, particularly boundary-crossing, which can serve as a test to determine the typological class of language (e.g., a țâșnit de după perdea (lit. rushed from behind the curtain) – ‘rushed out from behind the curtain’; a lunecat de pe acoperiș (lit. slipped from on the roof) – ‘slipped from the roof’. In this respect, the paper aims at focusing on the nature of the second preposition.

Šiame tyrime analizuojame anglų kalbos mokytojų rengimą dviejose šalyse, Argentinoje ir Turkijoje. Nagrinėjame mokytojų rengimo programų turinį (curriculum), akcentuodami specifinių dalykų, kuriuos būsimi anglų kalbos mokytojai studijuoja kiekvienoje šalyje, svarbą ir žingsnius, kuriuos mokytojai turi praeiti prieš pradėdami oficialiai dirbti mokytojais. Metodologine prasme studijavome ir analizavome dviejų pavyzdinių anglų kalbos mokytojų rengimo turinių sandarą, t. y. kokie dalykai siūlomi kiekvienos šalies mokytojų rengimo programose. Prieš atliekant abiejų šalių mokytojų rengimo turinio analizę, kiekvieną mokymo turinį išanalizavome individualiai, bandydami suprasti bendrą situaciją ir tikslą, kokį anglų kalbos mokytoją mokymo programa siekia išugdyti. Stengėmės suprasti „idealaus“ mokytojo modelį, kuris atitinka šalies specifinius poreikius. Tada visus mokytojų rengimo turinio dalykus sugrupavome į atskiras kategorijas ir palyginome šias grupes abiejose šalyse. Tyrimo rezultatai rodo, kad Argentinos kalbų mokytojų rengimo programos siekia išugdyti įgudusius kalbos vartotojus, kurie tobulins savo žinias ir kalbos mokymo metodus praktiškai dirbdami mokytojais. Turkijos mokytojų rengimo programos turinys, atvirkščiai, siekia parengti kalbų mokytojus, kurie būtų profesionaliai pasirengę mokymo metodų srityje, bet kurie, tikėtina, tobulins savo kalbinius gebėjimus dirbdami. Šiuos tyrimo rezultatus papildo duomenys apie dalykus, susijusius su literatūra ir kultūra. Rezultatai rodo, kad Argentinos mokytojų rengimo institucijose skiriamas didelis dėmesys literatūros ir kultūros dalykams, o Turkijos mokytojų rengimo programos neskiria didelės reikšmės su literatūra ir kultūra susijusiems dalykams.

Straipsnyje analizuojamos leksinės ir gramatinės neigimo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose, siekiant nustatyti bendras neigimo raiškos tendencijas. Neigimas sudaro priešpriešą teigimui ir dėl savo gramatinės raiškos yra laikomas žymėtu tos priešpriešos nariu. Empirinių neigimo raiškos duomenų analizei buvo panaudotas sulygiagretintas daugiau kaip 335 tūkst. žodžių apimties tekstynas, pasinaudojant programinės įrangos „ParaConc“ ir „AntConc 3.2.1“ teikiamomis galimybėmis. Tekstyno duomenų analizė atskleidė, kad anglų kalbos rašytiniuose tekstuose sintetinis neigimo būdas (no-negation) dažnesnis nei analitinis (not-negation). Beveik pusę sintetinio neigimo atvejų sudaro formos su afiksais. Tyrimas taip pat parodė, kad neigimas lietuvių kalboje, kuri turi tik sintetinį neigimą, pasireiškia net keturis kartus dažniau nei anglų. Be to, neigimui reikšti lietuvių kalboje randama įvairesnių lingvistinių vienetų (įvardžių, prieveiksmių ir dalelyčių).