Lietuvos socialiniams pedagogams priskiriama dirbti su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais. Tačiau, nepaisant vis didesnio mokslininkų dėmesio socialinių pedagogų veiklai bendrojo lavinimo mokykloje, jų darbo ypatumai su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais iki šiol nebuvo tiriami. Tai paskatino straipsnio autorę atlikti tyrimą, kuriame kokybiniu interviu metodu buvo ištirti 76 socialiniai pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo rezultatai leido atskleisti socialinių pedagogų darbo su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais planavimą, atlikimo pakopas, principus, efektyvumą lemiančius veiksnius, problemas ir jų sprendimo gaires.

Vaikų globos namų tema yra itin aktuali Lietuvoje. Vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, labiausiai reikia išskirtinės apsaugos, jų teisės turi būti ginamos ypač kruopščiai ir atidžiai. Kasmet kuriamos programos, strategijos, priimami įstatymai bei jų pakeitimai, numatantys vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą. Didžioji dalis patvirtintų programų bei strategijų numatė vaikų, augančių stacionariose institucijose, skaičiaus mažinimą ir vaiko globos šeimoje bei šeimynose skatinimą. Numatyta, kad iki 2020 m. globos įstaigose vaikų neliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Kokia jų patirtis? Ar gyvendami ben druomeniniuose globos namuose jaunuoliai mokosi gyventi mažoje bendruomenėje, pritapti visuomenėje, rūpintis buitimi, planuoti savo išlaidas, prisiimti asmeninę atsakomybę ir savaran kiškai priimti sprendimus? Ar taip jaunuoliai jaučiasi labiau pasiruošę savarankiškam gyveni mui ir išmoksta pagrindinių įgūdžių ir vertybių, reikalingų suaugusiojo gyvenime. Remiantis pasirinktų šaltinių analizės ir tyrimo rezultatais, straipsnyje siekiama objektyviai apibūdinti tiriamą reiškinį bei atskleisti paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, socialinės adaptacijos ypatumus.

Socialiniai pedagogai, teikdami socialinę-pedagoginę pagalbą mokiniams bei organizuodami socialinį ugdymą mokyklose, geriausių rezultatų pasiekia veikdami kartu su komanda, kurią sudaro reikiamos srities specialistai, turintys tinkamų bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ir galintys lanksčiai reaguoti į kintančius mokinių poreikius bei konkrečią situaciją. Tokios komandos kūrimo iniciatoriaus vaidmuo paprastai mokyklose tenka socialiniam pedagogui. Straipsnyje siekiama atskleisti socialinių pedagogų nuostatas į komandinę veiklą mokykloje. Straipsnį sudaro įvadas ir skyrius, kuriame aprašomos tyrimo priemonės, imtis ir duomenų analizės metodai, pristatomi atlikto tyrimo rezultatai, pateikiama diskusija ir įžvalgos tolesniems tyrimams. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokyklų bendruomenės yra pasiruošusios komandiniam darbui: diskutuojama ir kalbama apie problemas, mokyklos darbuotojai yra pasirengę padėti ir padeda savo kolegoms, o mokyklų vadovai palaiko komandinę veiklą mokyklose, skatina darbuotojų kūrybiškumą ir suteikia laisvės veikti.

Straipsnyje pristatomas profesoriaus Bronislovo Bitino inicijuotas ir kartu su moks-lininkų grupe sukurtas „Vaikų ir paauglių elgsenos monitoringas“ bei šios priemonės taikymo socialinio pedagogo darbe galimybės. Dar 1997 m. Lietuvoje įgyvendinant Nacionalinę vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programą, buvo sukurta priemonė, skirta socialiniams pedagogams. Iki 2002 m. vienoje iš bendrojo ugdymo mokyklų ši priemonė buvo diegiama ugdomojo projekto kontekste, vėliau, įvertinus gautus rezultatus, buvo tobulinama, priderinant pastarąją prie naujų techninių sąlygų.

There is a good agreement for professional collaboration in order better knows the child’s needs, improve skills, forms and ways of co-operating. The co-operation has a significant impact on education, crime prevention, improving achievement. Social pedagogues and class tutors agree on child educating problems, discuss the ways and forms how to solve these problems. Studies have shown that social pedagogues of Child Care homes miss at school the competence of class tutors for deeper awareness of a child, a closer communication with him, positive behaviour training, and stimulating of motivation to learn. School class tutors miss working completeness, sincerity, coherent and concrete actions, confidentiality, and cooperation competencies.

In this study the peculiarities of school mediation is presented, the possible performance benchmarks of a social pedagogue while applies the mediation in his work are discussed. Goal of this study – to research the application of mediation in a social pedagogue’s work. It was achieve by means of comparative analysis of documents and scientific literature. Analysis of scientific literature allowed hypothesize that conflicts in school may be effectively managed when the social pedagogue applies the mediation in his work. However, the fact is that in Lithuania the social pedagogues don’t put in to practice the school mediation. During analysis of documents and scientific literature were identified these potential roles of social pedagogue’s who applies the mediation in his work: the coordinator of peer mediation program, who directs the participants of the conflict to mediation; the mediator who decides the schoolchildren(s) and teacher(s) conflicts or peer violence; the mediator between the child and family, the child and the child’s state institutions.

The article reveals the demand for social pedagogical (complex) support in different educational, social and other institutions of Lithuania. The research was conducted in randomly selected institutions. 525 questionnaires were randomly distributed among the principles of different educational and other institutions providing social services aiming to explore the demand for social pedagogical support, as well as to investigate the demand for modern and innovative training of specialists in cooperation with Lithuanian University of Educational Sciences. 232 replies were received. The research results revealed the demand for social pedagogical (complex) support in different educational institutions. Out of all the respondents (N = 232), most (N = 214) maintained that there was a demand for social pedagogical (complex) support in their institutions and that specialists providing such support were needed. The research also highlighted a demand for social pedagogues having special knowledge and abilities in small NGOs that provided specialised services; however, they are expected to pay 20 % of the costs related to training a future specialist, which is not demanded from the institutions in the public sector. Public institutions that need a social pedagogue are reluctant to sign an intended cooperation agreement to train social pedagogues for their institutions, as they are afraid that they will not have a possibility to employ the specialist in three years.