Lietuvos pradinė mokykla skaičiuoja septintąjį savo istorijos šimtmeti. Platūs ii išsamūs yra XVI11 a., XIX a.. XX a. pirmosios pusės lietuviškosios pedagoginės minties bei mokyklos raidos tyrinėjimai. Ypač problemiškas šiuo požiūriu XX a. antrosios pusės laikotai- pis. Dabartiniu pedagogikos istorijos tyrėju darbuose šie metai neaktualizuojami. Tęsiant ankstesnius autorinius tarybinio laikotarpio pradinio ugdymo tyrinėjimus, šiame straipsnyje siekiama panagrinėti XX a. 6-7 dešimtmečio Lietuvos pradinės mokyklos struktūrinę kaitą, ugdymo turinio bei metodikos ypatumus. Tyrimai pagrįsti pradinių klasių programų bei metodinės aptariamojo laikotarpio literatūros analize.

Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, ypač intensyviai kintant ugdymo mokslui ir praktikai, įdomu ir vertinga panagrinėti M. Valančiaus požiūrį į ugdymą, jo sampratą ir turinį. Šio straipsnio tikslas - aptarti svarbesnius M. Valančiaus gyvenimo vertybių ugdymo sampratos bruožus, atsiskleidžiančius šio švietėjo darbuose. Šiame straipsnyje nusakyta tik M. Valančiaus ugdymo sampratos esmė. Aptarti tie vertybių ugdymo bruožai, kurie ryškiausiai atsispindi didaktiniuose šio autoriaus raštuose. Dvasinis Žemaičių vyskupo ir švietėjo palikimas didžiulis, tačiau pedagoginės pažiūros nėra sutelktos viename veikale - ugdymo sampratos bruožai atpažįstami nagrinėjant didaktinius jo raštus. M. Valančiaus gyvenimo vertybių ugdymo samprata pagrįsta auklėjimo mokslu, todėl pagrindinės pedagoginės nuostatos atsiskleidžia gyvenimo vertybių ugdymo pagrindu. Nors M. Valančiaus didaktika nepasižymi didesniu psichologizmu, tačiau daugelį auklėjimo problemų autorius įžvalgiai sprendžia pasitelkdamas brandžią savo - dvasininko ir mokytojo - patirtį. Pedagoginės M. Valančiaus pažiūros, kuriose vienodai skirta dėmesio tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų ugdymui, įsikomponuoja ir į šiuolaikinės edukologijos problematiką.

The Franciscan institution’s activity has been developed in Kretinga for four hundred years. This activity is important in point of the Church mission. The educative activity of the Franciscan institution was especially significant during the first period of the Lithuanian independence - from 1918th till 1940th. These topics were researched little of modern edukologics, historians in theirs works. It may find only the episodic researches, which exhibit the fellow culture aspects of Franciscan activity, in modern scientific literature. The most part of information are saved in funds of the Kretinga Franciscan gymnasium’s museum in the special periodicals of 1933-1940. The foundation of the St Antano College in 1932 actuated the development of the catholic education in Kretinga and made conditions for the palingenesis of the Franciscan monastery in Lithuania. The main objects of the St Antano College activity were the training of the missionaries and the religious education of young people. The college, which had the new building and the strong support of public, was the augmentative gymnasium, which operated as the meaningful, educative and socioculturc institution, in the middle of fourth decennary of the twentieth century. The most part of pupils were the ones of the catholic belief, but there were inducted the ones from the others religious confessions. It could prepare many poor young men, which lately could be the monastics-missionarics or the active public enlightener, for the missionary mission through the charity of the monastery, the different catholic funds and the private sponsors. The most part of the Franciscan gymnasium teachers had the university education moreover many of them were finished the theological studies. The women started to teach in the gymnasium in the end of fourth decennary. There were little differences between the Franciscan gymnasium and comprehensive schools in point of the content of education but the first one paid more attention for the Latin and philosophy. There were not more the catholic religious lessons than in others gymnasiums, because the Franciscans accented the versatile educative work. The Soviet occupation ended the successful gymnasium work, which continued eight years. The catholic secondary school, which was opened in 1992, recreated the tradition of the catholic education in Kretinga. The Kretinga Franciscan gymnasium develops this tradition with the help of the Little Brothers institution.

Dabartinėje Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje greta etikos mokiniai turi galimybę rinktis ir kitą dorinio ugdymo discipliną-tikybą. Religinio ugdymo praktikos tyrimai mokykloje yra tik fragmentiški, tad labai aktualu juos papildyti naujais. Visuomenėje vis didėjant dvasiniam nuosmukiui itin svarbu išanalizuoti realiątikybos mokymo padėtį mūsų mokyklose. Straipsnyje pateikiami moksleivių nuomonių ir nuostatų tyrimo duomenys leidžia plačiau aptarti tikybos pasirinkimo motyvų, įtakojančių veiksnių bei jų kaitos ypatumus. Rezultatai įgalina formuoti religinio ugdymo optimizavimo bendrojo lavinimo mokykloje kryptis ir teikti rekomendacijas.

Spartaus žinių visuomenės kūrimo procese nuolatinis mokymasis tampa be galo svarbi kiekvieno visuomenės nario saviraiškos ir savirealizacijos prielaida. Susiformuoti nuolatinės saviugdos poreikį suaugusiajam gali padėti tikslingai organizuotos tęstinės studijos. Straipsnyje analizuojamos pedagogų tęstinio ugdymo(-si) problemos, aptariami pedagogų grupių specifiniai ypatumai universitetinių edukologijos studijų metu. Siekiama ištirti ir aprašyti pedagoginių grupių studentų, dirbančių praktinį ugdomąjį darbą, požiūrį į tęstines studijas universitete. Analizuojant praktinio tyrimo duomenis, ypač akcentuojamos bendriausios edukologijos studijų pasirinkimo tendencijos, pabrėžiamas studijų programų tobulinimo ir plėtojimo būtinumas.

Straipsnyje analizuojamas suaugusiųjų požiūris į tikėjimo reikšmę gyvenime. Akcentuojamos ugdymo ir saviugdos galimybės vesti į tikėjimą ir stiprinti jį ne tik vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje, tačiau bet kokiu amžiaus tarpsniu. Suaugusiųjų religinio apsisprendimo tema tiek teologiniu, tiek edukologiniu aspektu yra mažai tyrinėta, todėl aktuali ir tirtina. Straipsnyje pristatomos šią problematiką atspindinčios teorinės įžvalgos bei empirinio tyrimo analizė.