Pastaruoju metu besikeičiant ekonominėms ir socialinėms gyvenimo sąlygoms, pastebimi ir Lietuvos gyventojų gyvensenos pokyčiai. Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos stebėsenos projekto (FINBALT HEALTH MONITOR) duomenimis, nuo 1994 m. tabako rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moterų didėjo. Tarp vyrų tabako rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau ėmė mažėti. Stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp vyrų nepakito. Moterys stiprius alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti dažniau. Alaus vartojimo dažnis didėja. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių. Lietuvoje atlikti 15–16 metų moksleivių tyrimai (ESPAD 99) rodo, kad šalyje plinta tiek tabako rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas. Didžiulę įtaką mokinių sveikatos ugdymui turi asmeninės pedagogo savybės, jo gyvenimo būdas. Tyrimo tikslas – nustatyti tabako rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimą tarp kūno kultūros mokytojų. Tyrimas vyko 2005–2006 mokslo metais. Tiriamąją imtį sudarė 320 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros mokytojų (184 vyrai ir 136 moterys), parinktų atsitiktiniu atrankos būdu. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 42,5±21,5 metų. Apklausai naudota Respublikos mitybos centro ir Pasaulinės sveikatos organizacijos 1997 metais atlikto Lietuvos gyventojų gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo anketa (Kadziauskienė ir kt., 1999). Tyrimas parodė, kad rūko statistiškai patikimai daugiau kūno kultūros mokytojų vyrų (29%) nei moterų (15%). Nemažai vartojama ir alkoholinių gėrimų: visiškai nevartoja stiprių alkoholinių gėrimų tik 10% vyrų ir 30% moterų. Kūno kultūros mokytojai vyrai daugiau nei moterys vartoja stiprių alkoholinių gėrimų ir alaus, moterys daugiau nei vyrai geria vyno. Jaunesni (21–35 metų) kūno kultūros mokytojai vartoja daugiau vyno, vidutinio amžiaus (36–50 metų) mokytojai vartoja daugiau stiprių alkoholinių gėrimų, vyresni (51–64 metų) mokytojai geria daugiau alaus.

Sportininkų energinių gėrimų vartojimas priklauso nuo išeikvotos energijos, lyties, sporto šakos ypatumų. Kiekvienas, atsižvelgdamas į savo suvartojamo maisto kiekį ir jo sudėtį, gali koreguoti ir kurti savo mitybos strategiją, kuri padėtų siekti geros sportinės formos. Darbo tikslas buvo ištirti ištvermės sportininkų faktinę mitybą ir nustatyti angliavandenių vartojimo vieną valandą prieš fizinį krūvį (pratimą) poveikį pratimo atlikimo trukmei. Tyrime dalyvavo aštuoni ištvermės sportininkai, ilgųjų nuotolių bėgikai vyrai. Tiriamųjų amžius buvo 23 ± 2,16 m. Jie tris dienas iš eilės registravo suvartojamą maistą. Individualioms fizinio pratimo intensyvumo riboms nustatyti tiriamieji atliko Conconi testą (Conconi et al., 1982). Tris kartus su septynių dienų pertraukomis tiriamieji bėgo ant bėgtakio 70–80 % VO2max intensyvumu iki negalėjimo. Prieš kiekvieną eksperimentą vieną valandą prieš pratimą vartojo skirtingus angliavandenių gėrimus (placebą, gliukozės, medaus ir gliukozės). Tiriamieji nežinojo, kokį gėrimą kada gėrė. Duomenys analizuoti taikant matematinės statistikos metodus. Patikimas skirtumas tarp lyginamųjų dydžių buvo tada, kai paklaida neviršydavo 5 % (p < 0,05). Skaičiavimai atlikti taikant specializuotą statistinę programą STATISTICA. Tyrimas parodė, kad sportininkai dažniausiai maitinasi tris (49 %) arba keturis (51 %) kartus per dieną. Sportininkų gaunamas su maistu vidutinis energijos kiekis atitiko jų paros energijos sunaudojimą. Riebalų kiekis tiriamųjų maiste buvo tinkamas, gaunama su riebalais energija sudarė 25 %, su angliavandeniais – 59 %, o iš baltymų tiriamieji gavo vidutiniškai 16 % energijos. Nustatyta, kad faktinė sportininkų mityba patenkina tiriamųjų organizmo energijos poreikius. Mūsų tirtų sportininkų energijos kiekiai, gaunami su angliavandeniais, baltymais ir riebalais, buvo subalansuoti. Tiriamieji, vartoję 20 % gliukozės koncentracijos tirpalą vieną valandą prieš pratimą (70−80 % VO2 max), bėgo vidutiniškai 11 min ilgiau nei vartoję placebą.

Two methods for assessment of factual nutrition and nutrition status of the subjects were used. The first method was used for obtaining information on factual nutrition, i.e. distribution of foodstuffs consumed in the course of 3 days according to “FOOD-2” program. The second method was used in the analysis of nutrition habits, nutrition frequency and preferences. Nutrition peculiarities of 1st year LAPE students are significantly dependent on the program of studies. Thus, the nutrition of the students of the program of biomedical students includes fresh vegetables and fruits most of all. These students use less animal fat, sugar, sweets and sweet drinks and have breakfast regularly. The following foodstuffs: flitch, olive oil, peas, beans, vodka, beer and wine are used most infrequently (once per month). Such foodstuff, as eggs, sunflower-seed oil, porridge, rice, pasta, jam and coffee are used most frequently (once per week). In respect to students of the study program “Training systems” they have indicated in the questionnaires that they have been using water or mineral water daily to restore liquids lost as a result of training. Significant differences in nutrition peculiarities of 1st year LAPE students were found in respect to gender: nutrition of girls is healthier and more balanced than that of boys.Girls use significantly more fresh vegetables and use them more frequently compared to boys. Girls use significantly less vegetable and animal fat than boys and the quantity of meat and dairy products consumed by girls is significantly smaller compared to that of boys.