CLIL (Content and Language Integrated Learning), as an approach to bilingual education in which both content and a foreign language are taught together, started to be employed in secondary schools of Lithuania more than a decade ago; however, there still exists a diversity of opinions towards its benefits and flaws. The studies on CLIL in the European countries have shown that the success of CLIL very much depends on the existing policy documents on the national level regulating CLIL implementation and providing guidance to schools and teachers. It also depends on the amount of research conducted on CLIL in a particular country. Therefore, the aim of the present study is to analyse the current state of affairs of CLIL in Lithuania in terms of the existing policy documents, implemented projects and conducted research that would serve as a theoretical background highlighting the necessity for further analytical investigation. The results of the analysis have shown that no coherent national policies in terms of teaching CLIL have been developed or legal government regulations have been issued in Lithuania until today. The present study has revealed that systematic approach towards investigation of CLIL in Lithuania has not yet been adopted which resulted in the lack of comprehensive analyses on an overall situation of CLIL in Lithuania as well as on factors ensuring efficiency of CLIL implementation in particular. The findings of the study point towards the need for such analyses in the future.

Straipsnyje apžvelgiamos elektroninės mokymosi aplinkos naudojimo ypatybės mokant užsienio kalbos ir pristatomas Ugdymo plėtotės centro projektas “Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų analizės, surinkimo, skaitmeninimo, patalpinimo ir mokymo programų sudarymo, duomenų apie paslaugų tiekėjų tinklą surinkimo ir talpinimo paslaugos”. Projekto tikslas – sudaryti galimybę suaugusiems šalies gyventojams elektroniniu būdu gauti neformalaus suaugusiųjų švietimo paslaugas. Sukurta interaktyvi skaitmenizuota mokymosi aplinka užsienio kalbos (anglų kalbos), valstybinės kalbos (lietuvių kalbos), kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo, verslumo, teisinio raštingumo, pilietinio ir politinio raštingumo, tarpasmeninės ir tarpkultūrinės komunikacijos, sveikatingumo, meninės saviraiškos ugdymuisi. Šio straipsnio tikslas – pristatyti skaitmenizuotą anglų kalbos mokymosi modulį, kuris parengtas siekiant užtikrinti praktinių įgūdžių ugdymąsi B1-B2 lygiais (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Modulis yra orientuotas į savarankišką praktinių užduočių atlikimą, refleksiją, veiklos analizę ir vertinimo procesus. Jis skatina efektyviai išnaudoti mokymosi situaciją, konstruktyviai savarankiškai dirbti, naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis ir ugdytis mokymosi visą gyvenimą poreikį.

Straipsnyje pateikiami tyrimo, kuriuo bandoma nustatyti, ar Indijoje naudojami vidurinės mokyklos anglų kalbos vadovėliai nešališki lyčių atžvilgiu, rezultatai. Buvo tiriamas šališkumas lyčių atžvilgiu keturiuose anglų kalbos vadovėliuose vidurinei mokyklai: lyčių pristatymas pagrindiniame pamokos tekste, lytiškumą nurodančių įvardžių vartojimas tekste ir pratimuose, vizualinės priemonės – paveiksliukai ir iliustracijos – lyčių šališkumo požiūriu.

Straipsnyje nagrinėjamas leksinių priemonių, išreiškiančių deiktinę laiko ir vietos referencija, vartojimas rašytiniame diskurse. Deiksė kaip verbalinė referencijos raiška kalboje atsispindi vartojant asmeninius ir parodomuosius įvardžius, parodomuosius prieveiksmius ir kitas leksines-gramatines priemones. Straipsnyje analizuojami du deiktinės referencijos tipai: laiko deiktinė referencija ir vietos deiktinė referencija. Atlikus leksinių priemonių, išreiškiančių minėtus du referencijos tipus, vartojimo tekste santykinio dažnumo skaičiavimus, buvo nustatyta, kad deiktinės referencijos vartojimas rašytiniame diskurse nesiskiria nuo jos vartojimo sakytiniame diskurse: tiek rašytiniame, tiek sakytiniame diskursuose deiktinė referencija konstruojama egocentriškai: 1) pagrindinis asmuo yra teksto kūrėjas, 2) pagrindinis laikas yra teksto kūrimo laikas, 3) pagrindinė vieta yra vieta, kurioje yra teksto kūrėjas, kurdamas tekstą. Todėl analizuotuose tekstuose dominuoja leksinės priemonės, kurios geriau padeda konstruoti deiktinę referencija egocentriškai.

The aim of the research was to determine linguistic means of gender representation in the Lithuanian, British and Argentinian EFL textbooks. To achieve the aim, EFL textbooks circulated in Lithuania (Super English 4), the UK (Speakout) and Argentina (My Life 2) were analyzed with regard to linguistic means of gender representation. The results revealed that the Lithuanian EFL textbook uses compound nouns and proverbs or sayings comprising a word man which is used in its generic meaning. Moreover, the analysis of verbs used to define gender in the British EFL textbook demonstrated that females are involved in more various mental processes in relation to males. In contrast, the Argentinian EFL textbook can be treated as the best-balanced textbook with regard to gender-biased use of language. Further studies can examine other aspects of gender representation and cover wider range of EFL textbooks.