Straipsnyje analizuojami socialinio darbuotojo veiklos komandoje ypatumai suteikiant pagalbą pacientui jo gydymo metu: analizuojami socialinio darbuotojo vaidmenys bei funkcijos komandinėje veikloje, aptariami socialiniame darbe su pacientais taikomi socialinio darbo modeliai: funkcionavimą palaikantis socialinio darbo modelis, advokatavimo, integralus šeimos modelis.

Socialinio darbuotojo veiklos paciento gydymo komandoje kiekybinio tyrimo pagrindu atskleidžiamas požiūris į socialinio darbuotojo vaidmenį komandoje, išskiriami jo veiklos ypatumai, kitų komandos narių indėlis, sprendžiant paciento psichologines ir socialines problemas.

Pacientų ir pagalbos pacientui komandos specialistų apklausos duomenys bei jų analizė leidžia daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo vaidmuo komandoje ir požiūris į jį yra teigiamas — juo pasitiki ir pacientai, ir komandos specialistai, ir jiems svarbi bei reikalinga socialinio darbuotojo veikla, tačiau pacientams trūksta informacijos apie socialinio darbuotojo veiklos sritis. Nustatyta, kad socialinio darbuotojo veikloje su pacientais daugiausia laiko ir dėmesio skiriama pacientų konsultavimui, informavimui, tarpininkavimui, kurių neatlieka kiti komandos specialistai. Buvo išsiaiškinta, kad respondentai pageidautų didesnio socialinio darbuotojų skaičiaus gydymo įstaigose, tam kad individuali pagalba būtų suteikiama visiems pacientams, turintiems psicholo-ginių ir socialinių problemų.

Straipsnyje atskleidžiama socializacijos proceso struktūra ir pobūdis, orientuotas į globalizacijos iššūkį – tvarią ir darnią plėtrą, užtikrinančią ir bendruomenių, ir kiekvieno asmens gerovę ir gyvenimo kokybę. Tad keičiasi ir negalią turinčių žmonių socializacijos prioritetai, pirmenybę teikiant asmens įtraukimo (inkliuzijos) ir dalyvavimo bendruomenių gyvenime galimybių plėtojimui, taip siekiant spartesnės neįgaliųjų raidos ir socializacijos. Pateikiami ko-kybinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys neįgaliųjų socializacijos paradigmų kaitą edukologijos ir socialinio darbo moksluose bei praktikoje, šiuolaikinės socializacijos įgyvendinimą lemiančius veiksnius, edukologijos ir socialinio darbo vertybinių nuostatų perimamumą. Daromos išvados, kad savarankiškus edukologijos ir socialinio darbo mokslus sieja holistinis požiūris į socializaciją kaip į tęstinį ir dinamišką procesą, kuriame abu mokslai turi savo sistemų pobūdžio funkcines užduotis ir jų įgyvendinimo procesuose jos persipina, išryškindamos tarpdisciplininio bendra-darbiavimo tendencijas ir poreikį.

Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos procesų vyksmas bei jų efektyvumas glaudžiai siejasi su vaikų ugdytojų vertybių sistema, moraline kultūra bei etiketu, kurie tampa etiniais socializacijos orientyrais. Šiame straipsnyje analizuojami specialiųjų poreikių vaikų ugdytojų požiūrio į vaikų normalizacijos principus bei jų įgyvendinimo tikslus kokybiniai parametrai ir jų supratimas bei įgyvendinimas, analizuojamos socialinio darbo specialistų pagal svarbą vertinamos etinės vertybių kategorijos, taikomos praktinėje socializacijos veikioje. Pateikiami tyrimų duomenys remiasi plačia mokslinės literatūros analize ir ilgamete etinių orientyrų tobulinimo praktika, įgyta dirbant socialinėje specialiųjų poreikių vaikų globos institucijoje.

The processes of socialisation of children with special needs and their efficiency are closely linked with the system of values shared by children's educators, their moral culture and etiquette, which become ethical orientations of socialisation. The article discusses qualitative parameters of attitude of special need children's educators towards normalisation principles and their implementation goals, understanding and implementation of these parameters, analyses ethical value categories ranged according to importance by social work specialists, which are applied in practical activity. The presented research data are based on a comprehensive analysis of scientific literature and on long-term practice in improvement of ethical orientations accumulated through immediate work in social care institution for children with special needs.

The article deals with the theoretical preconditions of socialization of children with special needs: the diversity of factors, features and conditions determining socialization, the structural elements of socialization model for children with mental disorders are presented and grounded, the peculiarities of their implementation are disclosed when organizing their life and socialization in practical activity in one of new type social institutions where the children with mental disorders live remaining without parents’ care since their birth. The period of 10 years of socialization is researched during which the validity of elements of socialization model was checked by researches of various children activities spheres that grounded the effectiveness and correctness of presented socialization model for children with mental disorders. This is illustrated by the analysis of the data of the empirical research for children with mental disorders where the adaptation of behaviour in socialization sphere of 40 children with mental disorders living in social institution is evaluated. On the basis of the research results the conditions of the main socialization activities influencing socialization are presented as well as the communication preconditions of the handicapped children and pedagogical and social methods of their development, relation with the environment, formation and modification of social behaviour, which is useful for the practical implementation of socialization model.

The article deals with the theoretical preconditions of socialization of children with special needs: the diversity of factors, features and conditions determining socialization, the structural elements of socialization model for children with mental disorders are presented and grounded, the peculiarities of their implementation are disc1osed when organizing their life and socialization in practical activity in one of new type social institutions where the children with mental disorders live remaining without parents’ care since their birth. The period of 10 years of socialization is researched during which the validity of elements of socialization model was checked by researches of various children activities spheres that grounded the effectiveness and correctness of presented socialization model for children with mental disorders. This is illustrated by the analysis of the data of the empirical research for children with mental disorders where the adaptation of behaviour in socialization sphere of 40 children with mental disorders living in social institution is evaluated. On the basis of the research results the conditions of the main socialization activities influencing socialization are presented as well as the communication preconditions of the handicapped children and pedagogical and social methods of their development, relation with the environment, formation and modification of social behaviour, which is useful for the practical implementation of socialization model.

The purpose of this article is to explore the assumptions of contents of social work training in higher schools.Those assumptions are connected to the systematic regulations of social work, regulation directions, and purpose as a basis of fostering the professional qualifications and competence of social workers in international and Lithuanian National documents. The article analyzes the basic aspects of social workers‘ training content such as basic themes of studies of social work and the possibility to modify subjects into blocks based on the principles of integrity, consistency of knowledge, skills, and values.

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstantys visuomeniniai bei socialiniai pokyčiai lemia ir šiuolaikinių vaikų globos institucijų valdymo pasikeitimus, įgyjančius strateginio valdymo pobūdį, padedančius veiksmingai numatyti ir įgyvendinti organizacijos paskirtį, tikslus ir užduotis. Šiame straipsnyje analizuojami specialiųjų poreikių vaikų socializacijos strategijos numatymo ir įgyvendinimo žingsniai socialinės globos institucijoje. Pristatomas institucijos strategijos proceso modeliavimas, apėmęs 12 metų (1992–2004 m.) vadovavimo institucijai laikotarpį, per kurį strategijos sudėtinių dalių pagrįstumas buvo tobulinamas bei tikrinamas įvairiais moksliniais tyrimais, patvirtinusiais neįgalių vaikų socializacijos strategijos veiksmingumą. Pateikiama institucijos strategijos įgyvendinimo patirtis remiasi gilia ir plačia mokslinės literatūros analize, lėmusia savito ir originalaus vaikų globos institucijų strateginio valdymo modelio sukūrimą.

Public and social changes in modern society determine changes in management of child care institutions. It acquires the nature of strategic management facilitating anticipation and implementation of the purpose, objectives and tasks of an organization. The article analyses the steps for planning and implementation of the socialization strategy for special needs children in social care institutions. The development of the process of an institutional strategy covers 12 years of the institutional management, during which justification of composite strategic parts was revised and verified through various scientific surveys confirming effectiveness of the socialization strategy for the disabled children. The experience in implementing the institutional strategy is based on an in-depth and extensive analysis of the scientific literature, which influenced the development of an original strategic management model for a childcare institution.

Social work is a new and rapidly developing area of activity whose general purpose is to assist community members who have faced economic, social, psychological and other kinds of hardship. As a profession in Lithuania social work dates back to 1991, when after the restoration of independence the country carried out deep economic and social reforms which involved the reshaping of the social assistance infrastructure and building of legal foundation for the provision and development of social services. The evolving society and its social policy have shaped the prospects for social work and demand for new types of occupation and skills. A new profession gains its status when it combines the following elements (Lumbery, Postle, 2007): a) specialists are trained at educational institutions, b) a high level of professional expertise is attained, c) theory is backed by practice, d) work entails social responsibility, e) a code of ethics is used to sustain the standards of social workers’ activity and the services provided. During this very brief period of 22 years, social work in Lithuania has gained acknowledgement and created a history of its own where every development phase is significant in advancing changes in the creation of the social welfare system as well as in boosting professional qualities of social workers.