Straipsnio objektas – prieštaringai vertinamo prancūzų rašytojo Alfredo Jarry (1873–1907) pjesė Karalius Ūbas (Ubu Roi), kurioje veiksmas vyksta Lenkijoje ir Lietuvoje, o vienas iš veikėjų – lokys. Visų pirma kyla klausimų, kodėl veiksmo fonui pasirinkta mūsų šalis ir ką reiškia Lietuvos ir lokio sugretinimas. Į tai bandome atsakyti, atkurdami kūrinio genezę ir atlikdami jo analizę. Tyrimui pasitelkiame kai kuriuos struktūrinės analizės principus ir komparatyvinės imagologijos nuostatas. Mums svarbu atskleisti Jarry kuriamo Lietuvos įvaizdžio „logiką ir tiesą“ (Jean-Marc Moura).

The paper analyzes the relationship between impressionism and symbolism in a poem “Autumn Song” by Oscar Milosz from his first collection of poems Decadent Verses. The poem is compared with Paul Verlaine’s “Autumn Song.” The choice of these two poems is determined by the same title and similar motives, which allow to treat Verlaine’s “Autumn Song” as a text-source of Milosz’s poem. The article discusses problems translating both poems into Lithuanian and assesses their quality. By doing it, it also establishes the correlation between analogies, objectivity and subjectivity, and inner and outer impression of the two poetic texts. The similarities point to undeniable importance of the early Impressionist aesthetics in Milosz’s poetry – a tendency, intrinsic to impressionist art to capture fugitive impressions and to look for colorful sounds and rhythms which are characteristic to the Impressionism in music. The observed differences, such as Milosz’s attempt to penetrate into memory, witnessing the priority of internal reality and the need to delve into the depths of human existence, suggest that explorations, intrinsic to symbolist, notably Stéphane Mallarmé poetry, were important in the evolution of Milosz’s works.

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos įvaizdį Napoleono armijos seržanto, 1812 metų žygio liudininko Jean-Baptiste François Bourgogne‘s atsiminimuose. Svarbiausias dėmesys skiriamas mūsų krašto ir jo gyventojų charakteristikai – kalbai, būdo savybėms, požiūriui į prancūzų kariuomenę. Remiantis imagologijos nuostatomis, teigiama, kad Lietuvos įvaizdis memuaruose nėra stereotipinis. Išankstines žinias apie mūsų šalį papildo asmeninio autoriaus jautrumo paakinti įspūdžiai. Kukli stebėtojo pozicija, lengva ironija ir humaniškas žvilgsnis sušvelnina žiaurią karo dramą, kurios arena lemtingai tapo Lietuva.

Straipsnis siūlo vertinti laišką kaip komunikacijos ir tarpkultūrinio bendravimo instrumentą. Siekiama pristatyti mūsų šalyje beveik nežinomo prancūzų autoriaus Chevalier de Boudono kūrybą kaip gebančią megzti tarpkultūrinius ryšius ir turinčią tam tikrą istorinę-literatūrinę vertę. Tyrimo objektas naujas, nes XIX amžiaus pradžioje Vilniuje išleisti šio rašytojo veikalai iki šiol nesusilaukė lietuvių tyrinėtojų dėmesio. Straipsnyje remiamasi prancūzų tyrinėtojos Marie - France de Palacio atlikta C. de Boudono kūrybos analize, surandant šiam rašytojui vietą prancūzų literatūrinėje tradicijoje.

Pagrindinis dėmesys skiriamas C. de Boudono knygose sukurtam Lietuvos įvaizdžiui atskleisti, būdingiausiems jo bruožams išryškinti. Taip pat aptariama mokomoji namų auklėtojo veikla, epistolinio rašymo specifika, išryškinama komunikatyvinė jo raštų funkcija. Metodologinį tyrimo pagrindą suteikia kai kurios komparatyvinių tyrinėjimų prieigos, Henri Pageaux, Jeano-Marco Moura, Yves‘o Clavarono ir Alaino Montandono imagologinių tyrimų nuorodos.

Straipsnis nagrinėja dar menkai žinomą faktą – personažą lietuvį garsaus Napoleono dailininko Jeano Antoine’o Gros paveiksle „Ylavos mūšis“ (1808 m.). Atlikus paveikslo genezę, siūloma jo analizė, kurios metodika remiasi semiotinio skaitymo elementais; tuo būdu atskleidžiamas lietuvio husaro vaidmuo istoriniame pasakojime ir paveikslo struktūroje. Nubrėžiamas ir tolesnis virtualus lietuviško personažo kelias – jo vaidmuo kito garsaus prancūzų dailininko Eugène’o Délacroix paveiksle „Laisvė, vedanti tautą“ (1831 m.). Atskleidžiamas Gros tapybos poveikis literatūrai – Honoré de Balzaco romanams. Straipsnyje pateikiama Balzaco romano „Kaimo gydytojas“ (1832–1833 m.) aspektinė analizė, nes šio romano herojaus prototipas žymus Vilniaus gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas. Analizėje akcentuojama trinarė grupė Gros–Balzacas– Lietuva.