Tai naujas, Lietuvoje dar nežinomas užsienio kalbų mokymo pradinėse klasėse metodas. Tai buvo atsakas į mokyklos nesėkmes. Anglijoje buvo pastebėta, kad septynmečiai vaikai blogai skaito ir gimtąja, ir užsienio kalba. Naujasis metodas skelbia, kad užsienio kalba turi būti vartojama per visų dalykų pamokas. Visi pradinių klasių mokytojai, ypač gimtosios kalbos, muzikos, istorijos ir biologijos, turi būti atsakingi už užsienio kalbos mokymosi rezultatus.

Pagrindinis tikslas - padėti mokiniui išsiugdyti mokymosi būdus, parodyti, kaip funkcionuoja kalba, kaip yra jungiami garsai, kad žodis įgautų prasmę, paaiškinti, kad žodžio ilgumas neturi nieko bendro su daikto ilgiu, kurį tas žodis išreiškia, kad vienaip galima kreiptis į draugą, kitaip į mokytoją, kad rašytinė kalba skiriasi nuo šnekamosios. Labai akcentuojama, kad mokiniui reikia parodyti kalbų įvairovę, supažindinti su pagrindinėmis kalbų grupėmis. Kaip tai atrodo praktiškai, mes pabandėme padaryti 4 lenteles.

Šis metodas nepakeičia jokio kalbos mokymo metodo, jis tik padeda pažadinti norą mokytis, padrąsina ir paskatina greičiau surasti tinkamiausius kalbos mokymosi būdu.

Straipsnyje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pamokų stebėjimu mokyklose bei prancūzų kalbos specialybės studentų apklausos analize daroma išvada, kad šios specialybės studentai apie minėtus pradinių klasių mokinių pažinimo aspektus nedaug ką yra girdėję. Mokytojams taip pat dar reikia papildomų žinių, nes jie nėra specialiai parengti dirbti su pradinukais dėstant užsienio kalbą. Mokytojas, dirbantis su pradinukais, galėtų turėti net keletą diplomų ir turėti kuo daugiau įvairių mokslo, kultūros sričių žinių, tačiau jis neturėtų „ suverst“ visą savo žinių bagažą ant mokinių galvų. Jis turi žinoti, kaip pažinti mokinį, o pažinęs jį, turi žinoti, kaip jam padėti reikiamu momentu, o svarbiausia, kaip palengvinti mokymąsi

Kiekvienas dešimtmetis kelia savo reikalavimus rengiant moksleivius gyvenimui bei tolesnėms studijoms aukštojoje mokykloje. Jaunosios kartos mokymo procesas reikalauja nuolat atnaujinti užsienio kalbų mokyme(si) taikomus metodus, turini, pateikti daugiau ir prasmingesnės informacijos, susisteminti ją. Tai daryti skatina ypač sparti šiuolaikinės visuomenės pažanga mokslo ir technikos srityse.

Per tyrimą nustatyta, kad pagal turinį dažniausiai studentams parenkami klasikų kūriniai ar jų ištraukos. Jie reikšmingi meniniu ir auklėjamuoju požiūriais, tačiau gyvenimas rodo, kad dabartinė prancūzų kalba labai keičiasi: pilna visokiausių naujadarų, vadinamų „veriamais , žodžių, gimusių ant šaligatvių, mokyklų kiemuose ir darbininkų gyvenvietėse. Šiandien mes matome, kad norom nenorom ši „gatvės kalba“ į mūsų gyvenimą skverbiasi per televizorių ekranus, ausinukus ir kitas priemones. Ir studentai negali likti abejingi šiai tendencijai, t. y. neskaityti „nepadorių“ sakinių ir atsiriboti nuo šiuolaikinių naujadarų, nes atsidūrę Prancūzijoje ir nesuprasdami tam tikrų gyventojų grupių kalbos jie nesugebės prie šių žmonių pritapti ir laisvai bendrauti. Šiuo tikslu, skaitydami šiuolaikišką tekstą, bandėme panaudoti kūrybinius darbo metodus, t. y. prašėme studentų sukurti naujų tekstų su naujausiais jų vartojamais žodžiais. Kūryba, tai yra tai, ką studentas sukuria nauja išreikšdamas savo požiūrį, ir yra aukščiausia savarankiškumo ir sąmoningumo išraiška. To mes ir siekiame rengdami būsimuosius pedagogus.

The peculiarities of pedagogical practice, the influence of a thoughtful lesson planning on both the efficient training of the educator and the development of his/her competencies are described in the article. It seems that nowadays much attention is paid to the reformed school: innovations in curriculum, development of teaching methods, and analysis of learning and teaching problems. However, curriculum, methods and the way teachers are trained should change because life is changing all the time, social culture, education and technologies are developing rapidly, the society and its needs are impermanent. We should prepare our students to share knowledge and experience, to follow universal values, to evaluate good and bad, true and false, moral and immoral things during pedagogical practice, to be able to work in new conditions, to teach creatively and to match curriculum with life requirements.