Straipsnyje, remiantis pasaulio pažinimo turiniu, išnagrinėta, kiek I-IV klasių V.Jonynienės „Aš ir pasaulis“ (1998), V.Jonynienės, E.Motiejūnienės „Pasaulis ir aš“ (1994), VJonynienės „Mūsų pasaulis“ (1995), V.Jonynienės „Vienas pasaulis“ (1996) vadovėliuose skirta vietos istorijos pradmenims pradinio ugdymo etape, svarbiausią dėmesį atkreipiant į pagrindinių istorijos terminų aiškinimą bei aptarimą. Per šį tyrimą išsiaiškinta, kaip pradinių klasių mokiniai yra įsisavinę ir vartoja sukauptą istorijos žodyną

The paper deals with the problem of the development of sports in Šiauliai in pre-war independent Lithuania. The development of the most popular kinds of sports such as football, boxing, cycling, weight lifting, tennis, table tennis, chess and others is reflected. Also many other aspects are dealt with among which are the conditions, under which sports activities were started, the material resources, athletes and their trainers who have influenced the first steps of sport in Šiauliai. The contribution of the Šiauliai athletes into Lithuanian sports has also been shown.

Sport being one of social spheres of human activities is inseparably connected with the state. When Lithuania's Independence was restored another point of view was cast on the sport life of our country. [...]

Straipsnyje, remiantis teorine kultūrinės atminties samprata, nagrinėjama sporto visuomenės atstovų kultūrinės atminties raiška, analizuojami kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimo problema apibrėžiama probleminiu klausimu: kokius kultūrinės atminties požymius konstruoja ir išryškina Lietuvos sportininkų atsiminimų refleksijos? Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti sportininkų atsiminimus apie kūno kultūros ir sporto pokyčių 1990–1992 m. Lietuvoje suvokimą pasitelkus jų patirties kokybinių refleksijų analizę. Tyrimo objektas – kūno kultūros ir sporto istorijos bruožų refleksija sportininkų atsiminimuose. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą remiamasi mokslo darbais, teikiančiais žinių apie politinius, socialinius ir kultūrinius, etinius sporto ypatumus, sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų prisiminimais, spausdinta atsiminimų literatūra, visa tai sudarė kokybinių duomenų analizės vienetus. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros, dokumentų ir šaltinių studija ir analizė, naratyvinis tyrimas, kokybinė turinio analizė, apklausa. Atsiminimų kaip sporto atminties tyrimai ir jų analizė parodė, kad refleksijose kūno kultūros ir sporto pokyčiai po 1990 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išreikšti kategorijomis „dalyvauti“ „nedalyvauti“, „abejonės“, „problemos“, „politinis aspektas“, „aplinka“, „rėmimas“. Kultūrinės atminties požiūriu vertybinės sporto visuomenės nuostatos, ryškiausiai išreikštos apsisprendime dėl dalyvavimo SSRS rinktinėse, pasireiškusios tokiomis kategorijomis kaip „nedalyvauti“, „dalyvauti“, „abejonės“, siejamos su apsisprendimu ir pasirinkimu dėl mėgstamo darbo, veiklos ir su asmeniniais išgyvenimais. Svarbiausia kategorija yra „nedalyvauti“, susidedanti iš tokių subkategorijų kaip „pilietiškumas“, „patriotizmas“, „valios pastangos“, „moralinės nuostatos“, jų teiginiai nusakomi apsisprendimu atstovauti Lietuvos rinktinėms. Tačiau sportininkams buvo svarbūs ir reikšmingi tolesnės sportinės karjeros motyvai, į kuriuos įeina finansiniai, materialiniai, rezultatų siekimo, meistriškumo palaikymo ypatumai, išryškinti kategorijoje „dalyvauti“. Nemažos dalies sportininkų dvejones dėl tolesnio sportinio gyvenimo prasmės ir tęstinumo galimybių atskleidžia kategorija „abejonės“, jos susijusios su tikslo, sporto rezultatų siekiu, laime ir karjera. Laikotarpio sportinės veiklos ir profesinės karjeros galimybių pokyčius išreiškia profesinė karjera, sportinė karjera, kvalifikacija ir kompetencija, įrodančios siekį ir svarbą realizuoti save ir tobulėti profesine prasme.

Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, apibendrinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir politinių partijų kūno kultūros ir sporto programinės nuostatos, analizuojama ir vertinama Vyriausybės sporto politika. Tyrimo objektas – sporto politikos kontekstas Lietuvos politinių partijų programose. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti LR sporto politikos formavimo ypatumus, apibūdinti pagrindinių politinių jėgų teiginius sporto atžvilgiu, įvertinti programinių nuostatų turinį. Straipsnyje pabrėžiamas kūno kultūros ir sporto politikos teiginių aktualumas, bendras politinių partijų suinteresuotumas sporto politika. Lietuvos politinių partijų sporto plėtros tikslai iš dalies atitinka LR Vyriausybės programos nuostatas. Vyriausybės veiklos programa sporto politikos aspektu, palyginus su partijų, yra platesnė. Partijos pagal programose išreikštų sporto politikos teiginių gausą suskirstytos į penkias grupes: labiausiai suinteresuotos, labai suinteresuotos, santykinai suinteresuotos, santykinai nesuinteresuotos ir nesuinteresuotos ar viešai tokių nuostatų nepaskelbusios. Labiausiai suinteresuota plėtoti kūno kultūrą ir sportą yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, parengusi vieną išsamiausių ir kokybiškiausių programų. Labai suinteresuotų sporto politika grupei priskiriamos tokios politinės partijos: Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos žalioji partija ir Lietuvos žaliųjų sąjūdis. Nesuinteresuotų ar viešai savo požiūrio į sporto politiką neišreiškusių grupę sudaro 23 politinės partijos. LR Vyriausybės kūno kultūros ir sporto plėtojimo programa parengta remiantis valdančiųjų partijų programomis. Joje labiausiai akcentuojama socialinė sporto funkcija, visuomenės ugdymo ir tobulinimo sportu veiksniai. Kiek mažiau pabrėžiama tarptautinio šalies įvaizdžio, sveikos gyvensenos ir visuomenės sanglaudos stiprinimo sportu svarba, didžiojo sporto laimėjimų reikšmingumas valstybei. Labiausiai išreikštas LR Vyriausybės kūno kultūros ir sporto politikos akcentas – kultūros ir sporto infrastruktūros tobulinimas. Tokį akcentą parodantys teiginiai sudarė 16,18 % visų Vyriausybės veiklos programos teiginių. Politinių partijų programose šį kintamąjį rodė gerokai mažiau – 5,2 % – teiginių. Lietuvos politinių partijų sporto plėtros programas akademinis jaunimas įvertino vidutiniškai (2,7 ± 0,21 balo). Kritiškiau partijų sporto plėtros programas vertino kūno kultūrą studijuojantys studentai. Jie geriausiai įvertino Lietuvos žaliųjų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos žaliosios, Liberalų ir centro sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinių partijų sporto plėtros programas.

Straipsnyje analizuojamos 2000–2010 metų sporto tematikos radijo laidos kaip kokybiniai duomenų analizės vienetai (angl. unit of anglysis). Tyrimo pagrindą sudaro probleminiai klausimai: koks radijo transliacijų sporto istorijos tematika turinys, kokie nauji kūno kultūros ir sporto istorijos aspektai ir faktai analizuojami, kokia jų interpretacija ir vertinimas. Tyrimo tikslas – išnagrinėti kūno kultūros ir sporto istorijos tematikos radijo „Свобода“ („Laisvė“) laidas „Документы прошлого“ („Praeities dokumentai“). Tyrime naudota mišrioji tikslinė atranka, tyrimas apėmė radijo laidas, archyvų šaltinius, diskusijų vedėjus, dalyvius ir klausytojus – per 170 vienetų. Kokybinė radijo laidų turinio analizė atlikta pagal K. Kotono (k. Cotton, 2007) metodiką, pasitelkus istorinį-chronologinį analizės metodą. Radijo laidos sporto tematika yra reikšmingas kūno kultūros ir sporto istorijos tyrimo šaltinis, pade-dantis tikslinti, išryškinti ir sukonkretinti istorinių sporto procesų ir įvykių detales, nustatyti jų prasmę, svarbą ir reikšmę visuomenės politinėje ir sociokultūrinėje raidoje. Radijo laidų diskurso analizės įvairiapusiškumas rodo visuomeninę sporto vaidmens kaitą, jo organizavimo ir vadovavimo specifiką, kompleksiškumą ir hierarchiškumą istorinio proceso kultūrinių, socialinių ir politinių aplinkybių sąveikoje.