Lietuvos sportas kultūrinėje atmintyje: atsiminimų refleksija

Abstract

Straipsnyje, remiantis teorine kultūrinės atminties samprata, nagrinėjama sporto visuomenės atstovų kultūrinės atminties raiška, analizuojami kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimo problema apibrėžiama probleminiu klausimu: kokius kultūrinės atminties požymius konstruoja ir išryškina Lietuvos sportininkų atsiminimų refleksijos? Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti sportininkų atsiminimus apie kūno kultūros ir sporto pokyčių 1990–1992 m. Lietuvoje suvokimą pasitelkus jų patirties kokybinių refleksijų analizę. Tyrimo objektas – kūno kultūros ir sporto istorijos bruožų refleksija sportininkų atsiminimuose. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą remiamasi mokslo darbais, teikiančiais žinių apie politinius, socialinius ir kultūrinius, etinius sporto ypatumus, sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų prisiminimais, spausdinta atsiminimų literatūra, visa tai sudarė kokybinių duomenų analizės vienetus. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros, dokumentų ir šaltinių studija ir analizė, naratyvinis tyrimas, kokybinė turinio analizė, apklausa. Atsiminimų kaip sporto atminties tyrimai ir jų analizė parodė, kad refleksijose kūno kultūros ir sporto pokyčiai po 1990 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išreikšti kategorijomis „dalyvauti“ „nedalyvauti“, „abejonės“, „problemos“, „politinis aspektas“, „aplinka“, „rėmimas“. Kultūrinės atminties požiūriu vertybinės sporto visuomenės nuostatos, ryškiausiai išreikštos apsisprendime dėl dalyvavimo SSRS rinktinėse, pasireiškusios tokiomis kategorijomis kaip „nedalyvauti“, „dalyvauti“, „abejonės“, siejamos su apsisprendimu ir pasirinkimu dėl mėgstamo darbo, veiklos ir su asmeniniais išgyvenimais. Svarbiausia kategorija yra „nedalyvauti“, susidedanti iš tokių subkategorijų kaip „pilietiškumas“, „patriotizmas“, „valios pastangos“, „moralinės nuostatos“, jų teiginiai nusakomi apsisprendimu atstovauti Lietuvos rinktinėms. Tačiau sportininkams buvo svarbūs ir reikšmingi tolesnės sportinės karjeros motyvai, į kuriuos įeina finansiniai, materialiniai, rezultatų siekimo, meistriškumo palaikymo ypatumai, išryškinti kategorijoje „dalyvauti“. Nemažos dalies sportininkų dvejones dėl tolesnio sportinio gyvenimo prasmės ir tęstinumo galimybių atskleidžia kategorija „abejonės“, jos susijusios su tikslo, sporto rezultatų siekiu, laime ir karjera. Laikotarpio sportinės veiklos ir profesinės karjeros galimybių pokyčius išreiškia profesinė karjera, sportinė karjera, kvalifikacija ir kompetencija, įrodančios siekį ir svarbą realizuoti save ir tobulėti profesine prasme. The article analyzes the expression of the cultural memory through the sport society’s memories invoking the theoretical conception of the cultural memory as well as it presents the research results. The research problem is defined by the following question: what features of the cultural memory do the reflections of Lithuanian athletes’ memories form and highlight? The aim of the research is to analyze athletes‘ memories about the conception of changes of physical education and sport in Lithuania in the years 1990–1992 invoking the analysis of qualitative reflections of their experience. The subject of the research is the reflection of physical education and sport history in athletes’ memories. Scientific literature, athletes‘, coaches’, sport employees’ memories, free essays were chosen as the units of the research. The following methods were used in the research: the study and analysis of scientific literature, documents; narrative research; classic content analysis; questionnaire survey. The research and analysis of memories as sport memory showed that the changes of physical education and sport after the restoration of independence in 1990 are expressed in the categories of „participate“, „do not participate“, „doubts“, „problems“, „political aspect“, „environment“, „sponsorship“. The attitudes clearly expressed in the decision about the participation in the Soviet Union picks of the army manifested in the following categories: „do not participate“, „participate“,„doubts“ related with the decision and choice on the favourite job, activities and personal experiences are characteristic of the context of the significance values of the cultural memory for the sport society. The most important category is „do not participate“ consisting of the following subcategories „public spirit“, „patriotism“, „effort of will“, „moral attitudes“ which propositions are expressed in the decision to not represent Soviet Union picks of the army. However, further reasons of the sport career that include financial, materialistic, result seeking, mastership maintaining aspects highlighted in the category „participate“ were important and significant to athletes. The category „doubts“ related to the aim, seeking of results in sport, fortune and career reveals numbers of athletes‘ doubts about the significance and opportunities of succession of the further sport life. Professional career, sport career, qualification and competence showing striving and importance to realize oneself and improve professionally express changes of the period sport activities.