Tiriamieji: suaugę (18-30 metai) aktyviai nesportuojantys vyrai (n=9). Po trijųserijų (vienos serijos trukmė 30 s) maksimalaus intensyvumo veloergometrinio krūvio pasireiškė mažų ir didelių stimuliavimo dažnių nuovargis, kuris nepriklausė nuo raumens ilgio ir nepakito, praėjus vienai valandai po krūvio. Keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo jėgos atsigavimo greitoji fazė, priklausanti nuo metabolitų koncentracijos irpotenciacijos, nepasireiškė per pirmąsias atsigavimo minutes. Mažų ir didelių stimuliavimo dažnių raumenų nuovargis išnyko, praėjus 24 valandoms po maksimalaus intensyvumo veloergometrinio krūvio. Be to, tiriamieji nejautė raumenų skausmo.

Tyrimų tikslas - nustatyti brandaus ir senyvo amžiaus vyrų raumenų mažų dažnių nuovargio atliekant kartotinį izometrinį fizinį krūvį skirtumus. Po kartotinio izometrinio fizinio krūvio brandaus ir senyvo amžiaus vyrų raumenyse kyla mažų dažnių nuovargis, kuris neišnyksta net per 60 nūn. Mažų dažnių nuovargis priklauso nuo raumens ilgio: tiek brandaus, tiek ir senyvo amžiaus vyrų mažų dažnių nuovargis buvo didesnis esant mažam raumens ilgiui, ir tai ypač pasireiškė pei pirmąsias atsiga vimo po krūvio minutes. Brandaus amžiaus vyrų raumenų mažų dažnių nuovargis, užregistruotas iš karto po krūvio, buvo statistiškai Įsitikimai (P<0,05) didesnis negu senyvo amžiaus vyrų, nors izometrinio kartotinio fizinio krūvio trukmė nesiskyrė. Išvada: senstant didėja griaučių raumenų atsparumas mažų dažnių nuovargiui.

Tyrimo tikslas - nustatyti lengvaatlečių sprinterių ir stajerių raumenų nuovargio ypatumus kas 20 s atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu. Buvo tiriami suaugę (18-24 metų) didelio meistriškumo lengvaatlečiai sprinteriai (n = 7) ir staje riai (n=8). Prieš šuolius, tuojau po šuolių ir praėjus 20 min buvo registruojami raumenų valingojo ir nevalingojo susitraukimo rodikliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad kas 20 s atliekant ekscentrinius-koncentrinius pratimus maksimaliu intensyvumu pasireiškia ne metabolinis, bet struktūrinis nuovargis. Tačiau jis nepriklauso nuo lengvaatlečių treniruotės krūvių specifikos.

The following problems are discussed in the article: what is science, what is the function of science, what is the function of sport science, what is the content of sport science, what is the process of gaining scientific knowledge in sport science, what is the strategy of sport science development, what is a scientific paper. [...]

In this article muscle contractile properties are modeled basing on interaction of mechanisms of fatigue and potentiation.

The trends in development of strength and velocity based on achievements in the field of sports psychology and physiology are discussed in the study. The problems covered are 1) variety of strength and velocity in athlete, 2) adequacy of strength and velocity training techniques to the competitive actions, 3) combined training of strength, velocity and coordination of movements, 4) specific features and secrets of biological intentions to develop strength and velocity of movements [...]

Every state of muscle, which is able to change due to a physical work, is characterized by different contractile characteristics. So the relation between contractile characteristics and the amplitude of EMG is able to change depending on the intensity of the physical work. The aim of our research was to investigate both the changes of contractile characteristics of the muscle and of the amplitude of EMG due to the isometric work of the same volume done on different intensities. The results of investigation showed that the changes of contractile characteristics were not the same while changing the intensity, and there was no direct relation between changes of EMG and contractile characteristics.

Kai žmogaus galvos smegenys mokosi, jos keičiasi, t. y. keičia savo funkciją ir struktūrą – padidėja neuronų, sinapsių skaičius. Kartu padidėja neuroninių tinklų kiekis, kapiliarų skaičius ir tai užtikrina geresnę kraujotaką galvos smegenyse. Be to, padaugėja ir glialinių ląstelių, kurios labai reikalingos mąstymo procesui. Kai smegenys mokymosi procese pakeičia savo struktūrą, tada susiformuoja atmintis, t. y. mokymosi rezultatas. Neuroplastiškumą labai gerai stimuliuoja fizinis aktyvumas, miegas ir kalorijų ribojimas. Didžiausias galvos smegenų „žudikas“ yra stresas. Atmintis pagal savo gyvavimo trukmę gali būti trumpalaikė, greitoji ir ilgalaikė. Kuo greičiau susiformuoja atmintis, tuo ji greičiau ir išnyksta. Žmonės mokosi trimis būdais: mokymasis paskatinant ar baudžiant, mokymasis iš klaidų, mokymasis „kartojant“. Pagal sąmoningumą mokymasis gali būti skirstomas į sąmoningą (deklaratyvų) ir nesąmoningą (nedeklaratyvų, procedūrinį) mokymąsi. Mokymosi įvairovė – tai gero mokymosi principas, o mokymosi monotoniškumas – blogo mokymosi principas. Mokymasis yra labai neefektyvus, jei mokinys negauna grįžtamosios informacijos apie mokymosi procesą ir / ar rezultatą. Savarankiškas mokymasis yra vienas iš geriausių būdų, kaip tobulėti. Straipsnyje nagrinėjamos svarbiausios mokymosi neuromokslo problemos: galvos smegenų plastiškumas; miokinai; darbinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis; vidinė ir išorinė motyvacija; deklaratyvus (sąmoningas) ir procedūrinis (nesąmoningas) išmokimas, mokymosi strategijos, fizinio aktyvumo įtaka mokymuisi ir kt.

The aim of this study was to investigate muscle twitch contractile properties of experienced sprint runners (SR), academic rowers (AR), body builders (BB) and road cyclists (RC) in comparison to the aged-matched controls (C). Knee extension torque was recorded during electrical stimulation of quadriceps muscle with single and duplete stimuli before and after 10-s maximal voluntary contraction (MVC). [...]