Sprinterių ir stajerių raumenų nuovargis atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu

Tyrimo tikslas - nustatyti lengvaatlečių sprinterių ir stajerių raumenų nuovargio ypatumus kas 20 s atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu. Buvo tiriami suaugę (18-24 metų) didelio meistriškumo lengvaatlečiai sprinteriai (n = 7) ir staje riai (n=8). Prieš šuolius, tuojau po šuolių ir praėjus 20 min buvo registruojami raumenų valingojo ir nevalingojo susitraukimo rodikliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad kas 20 s atliekant ekscentrinius-koncentrinius pratimus maksimaliu intensyvumu pasireiškia ne metabolinis, bet struktūrinis nuovargis. Tačiau jis nepriklauso nuo lengvaatlečių treniruotės krūvių specifikos.

Hundred drop jumps were performed at maximal intensity every 20 s in 7 sprinters (S) and 8 log-distance runners (LDR). Muscle contraction force (P20, P50) induced by percutaneous electrical stimulation (20 Hz and 50 Hz, respectively) as well as MVC and the height of vertical jumps performed in different ways decreased (P<0.05) and was not restored to the initial value 20 min post exercise. There was a marked increase in low frequency fatigue (LFF) in all the groups studied as substantiated by a significant decrease in the ratio of P20/P50 immediately after exercise as well as 20 min post exercise compared to pre exercise values (P<0.05). [...]