Po Atlantos olimpiniu žaidynių moterų sportinio ėjimo 10 km nuotolis pakeistas į 20 km, todėl beveik iki 90 min pailgėjo ir varžybinio darbo trukmė. Tokios trukmės darbo metu iki 98% energijos raumenyse pagaminama aerobinėmis reakcijomis. Ėjikėms iškilo problema, kaip geriau paskirstyti fizinius knivius metiniame rengimosi cikle prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ėjikės Kristinos Saltanovič metinį treniruotės ciklą, per kurį ji pasiekė Lietuvos 20 km ėjimo plentu rekordą, pasaulio 20 km ėjimo stadiono taku rekordą ir sėkmingai rungtyniavo Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Jos metiniam trenimotės ciklui būdinga tai, kad optimalios sportinės formos buvo siekta du kartus, t.y. birželio ir rugsėjo mėn. Abu kartus buvo taikytas rengimas aukštikalnių sąlygomis. Pateikti atskirų mezociklų metinio krūvio duomenys. Trenimotės krūviai buvo planuojami ir koreguojami atsižvelgiant į medikų ir mokslininkų rekomendacijas. Aerobinis pajėgumas ir ištvermė tolygiai gerėjo. Teigiamos įtakos turėjo ir lai, kad aukštikalnėse treniruotės intensyvumas buvo dozuojamas pagal organizmo reakcijos rodiklius. Pagrindinėse vaidybose buvo pasiekti planuoti rezultatai.

Didelio meistriškumo baidarininkų rengimas olimpinėms žaidynėms yra sudėtingas vyksmas. Varžybų metu raumenų veiklą labiausiai sąlygoja aerobinės reakcijos, bet labai reikšmingos yra ir glikolitinės reakcijos bei alaktatinis energijos gamybos būdas. Išanalizavus mūsų šalies baidarininkų rengimo praktiką, remiantis sporto mokslo pagrindiniais teiginiais bei organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių dėsningumais, buvo sudaryta baidarininkų rengimo programa. Kompleksiniais tyrimais buvo kontroliuojama sportininkų organizmo adaptacijos eiga ir koreguojamas baidarininkų rengimas. Darbo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos baidarininkų rengimą ir dalyvavimą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Nagrinėja ma Lietuvos olimpinės rinktinės baidarininkų trenerio M. Rudzinsko auklėtinių rengimo programa ir analizuojami atlikto treniruotės krūvio apskaitos dokumentai. Pateikiami sportininkų išplėstinių tyrimų duomenys. Rengimo programa buvo pakoreguota taip, kad sportininkai du kartus per vasaros sezoną turėjo pasiekti geriausius sportinius rezultatus. Nuo pirmų varžybų iki antrų buvo 2,5 mėn. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad baidarininkai, gerai suplanavus jų rengimą, sudarius tinkamą atsigavimo priemo nių programą, reguliariai tiriant jų organizmo adaptacijos eigą ir pagal tyrimo duomenis koreguojant rengimą, gali du kartus per sezoną pasiekti gerus sportinius rezultatus. Lietuvos pajėgiausi baidarininkai sėkmingiau rungtyniauja 500 m nuotolyje, todėl specializuotas rengimas turi būti skirtas 500 m nuotoliui įveikti.

In the research we are presenting the classification of endurance according to the ways of energy production in the muscles. Also zones of intensity and duration of the physical activities, where physical loads have specific influence on organism, are presented. It has been determined that well trained athletes after medium duration and intensity training sessions are capable to recover within 4 first hours of the rest. [...]

The coach of the Lithuanian Athletes' Training Centre frequently foresee for their athletes that sport results not corresponding with their real possibilities. Athletes do not gain necessary physical load due to the shortage of the training camps. Research which is done evaluating the effectiveness of different stages and adaptation to the physical load plays a significant role in the management of the athletes' training. [...]

The subject of the present article is the adaptation of the organisms of the Lithuanian national kayak-and-canoe team-members to training loads over a multiannual preparation period and the structure of their training process. It has been established that the annual load for high-skilled kayakers and canoeists amounts to 672 h, among them 329 h or 49% being devoted to the special physical training, and 343 h or 51% to the general physical training. [...]

Ryšių tarp žmogaus organizmo įvairių požymių paieška yra viena iš aktualių problemų, kurią nagrinėjant galima geriau pažinti tam tikru laikotarpiu irtam tikromis sąlygomis gyvenančio žmogaus vystymosi, egzistencijos ypatumus. Tyrimo tikslas - ištirti 20-22 metų fiziškai ir protiškai aktyvių vyrų fizinio išsivystymo, fizinių gebėjimų ir kai kurių funkcinių rodiklių tarpusavio ryšius. Tirti 36 VPU studentai, kurių amžius buvo 20-22 metai. [...]

At the XVIII Winter Olympic Games in Nagano, Japan, the Lithuanian athletes carried out their tasks and took places that had been expected. Their preparation was a complex process. During the final preparatory macrocycle, the athletes spend 205 days at 11 training camps, where they trained for nearly 900 hours and covered over 7000 km. During the preparatory period they were constantly tested and underwent 3-4 thorough examinations per year. [...]

The article discusses the problems of actual nutrition of subjects doing sports and the possibilities of its adjustment to physiological demands of the organism while training high skill level athletes. [...]

The aim of this work was to research the change of high skill level rower's physical development, physical working capacity and functional abilities in the yearly training cycle, to establish the effectiveness of the workouts applied and also to predict the ways for further improvement in rowers' preparation. [...]

The problems of the preparation of Lithuanian skiers for the XVIII Winter Olympic Games are discussed, with the stress on the athletes' organism adaptation during a four-year preparatory cycle. A very important source of information concerning organism adaptation to physical loads are the indices of the critical intensity limit and anaerobic metabolism threshold. The studies were performed during various (preparatory, competitive) periods of a four-year Olympic preparatory cycle. [...]