Nors ryšiai tarp fizinio aktyvumo, pajėgumo ir sveikatos yra pagrįsti moksliniais tyrimais, tačiau sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo tolesni tyrimai yra prioritetiniai. Ypač aktualūs pastaruoju metu tyrimai, susiję su fizinio aktyvumo ir įvairių sveikatos komponentų dozės–atsako ryšiu. Tikslas – nustatyti 9 klasės berniukų kūno kompozicijos, lankstumo, raumenų jėgos ir fizinio aktyvumo tarpusavio ryšius. Tyrimas atliktas 2008 metų kovo–balandžio mėnesiais atsitiktiniu būdu atrinktose keturiose Kauno miesto mokyklose. 118 devintos klasės berniukų įvykdė visus būtinus tyrimo reikalavimus. Pirmame tyrimo etape fizinis aktyvumas (FA) nustatytas pagal modifikuotą tarptautinio FA (IPAQ) klausimyno trumpąją formą (Ainsworth, Levy, 2004). Vadovaujantis modifikuotomis rekomendacijomis, visi respondentai pagal bendrąją FA apimtį buvo suskirstyti į mažo (n = 32), vidutinio (n = 52) ir didelio FA (n = 34) grupes. Antrame tyrimo etape buvo nustatyti tiriamųjų kūno kompozicijos komponentai ir fizinio pajėgumo rodikliai (lankstumas, raumenų jėga – staigioji jėga ir jėgos ištvermė). Skirtumai tarp skirtingų FA bendrosios apimties grupių fizinio pajėgumo rezultatų nustatyti ANOVA variacinės analizės būdu. Ryšiai tarp fizinio aktyvumo, kūno kompozicijos ir fizinio pajėgumo įvertinti Pearsono koreliacijos koeficientu ir kompiuterių programa SIMCA–P. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingų fizinio aktyvumo grupių kūno kompozicijos rodiklių nenustatyti, tačiau pastebėta tendencija, kad didesnio fizinio aktyvumo moksleiviai buvo aukštesni, mažesnio svorio, pasižymėjo mažesniu kūno masės indeksu ir mažesniu riebalinio audinio sluoksniu (procentais ir kilogramais). Visų trijų tiriamųjų grupių mokinių didelio fizinio aktyvumo (DFA) dažnumas buvo 2–3 dienos, trukmė, atsižvelgiant į FA dažnumą, svyravo nuo 20 minučių per 7 dienas iki 48 minučių per 2 dienas. Nustatyti fizinio pajėgumo rodiklių skirtumai tarp skirtingo fizinio aktyvumo mokinių grupių. Tarp fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo rodiklių nustatyti silpni ir labai silpni teigiami koreliaciniai ryšiai (r = 0,290÷0,315). Fizinis aktyvumas visiems fizinio pajėgumo rodikliams turi teigiamą įtaką. Kūno masės komponentai tarpusavyje buvo susiję labai stipriais tiesioginiais ryšiais (r = 0,675÷0,952). Nustatyti teigiami silpni ryšiai tarp mokinių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo rodiklių ir tarp atskirų fizinio pajėgumo (lankstumo, staigiosios jėgos ir jėgos ištvermės) rodiklių (p < 0,05). Mokinių kūno masės komponentai tarpusavyje susiję stipriais teigiamais ryšiais (p < 0,01). Vidutinis (< 2718 MET/sav.) fizinis aktyvumas turi teigiamą įtaką mokinių kūno masės kompozicijai ir staigiosios jėgos rezultatams.

Tyrimo tikslas – nustatyti pradinių klasių mokinių fizinį aktyvumą, fizinį pajėgumą, mitybos įpročius, pasiekimų ir pažangos vertinimą bei jų sąsajas su tėvų fiziniu aktyvumu. Tyrimas vyko 2014 m. sausio–gegužės mėn. vienoje Kauno bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo laikas ir vieta, gavus tėvų sutikimą, buvo iš anksto suderinti su mokyklos administracija. Tyrime dalyvavo 1–4 klasių mokiniai (n = 135), iš jų 64 mergaitės ir 71 berniukas bei jų tėvai (n = 108). Tyrimas vyko trimis etapais. Pirmajame etape (2014 m. sausio mėn.) buvo atliktas visų tiriamųjų antropometrinių duomenų registravimas ir fizinio pajėgumo testavimas. Antrajame etape (2014 m. vasario–kovo mėn.) buvo atlikta mokinių tėvų apklausa. Anketoje buvo pateikti klausimai, susiję su tėvų ir jų vaikų fiziniu aktyvumu, subjektyviu fiziniu pajėgumu ir vaikų mitybos įpročiais. Trečiajame etape (2014 m. gegužės mėnesį) buvo registruojami mokinių metinio mokymosi pasiekimų lygiai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad pradinių klasių mokiniai ir jų tėvai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs (66,4 %). Nustatyta, kad berniukai buvo fiziškai aktyvesni (42,2 %) nei mergaitės (25,5 %), t. y jie per savaitę buvo dažniau fiziškai aktyvūs (p < 0,05). Tiriant nustatyta, kad augančių vaikų rankų raumenų, kojų staigioji jėga ir lankstumas didėja, tačiau mergaičių rankų jėgos ištvermės ir staigiosios jėgos (daikto metimo į tolį) rezultatai nuo ketvirtos klasės stabilizuojasi (p > 0,05). Berniukų ir mergaičių fizinio pajėgumo testų (daikto metimo į tolį ir lankstumo) rezultatai iki trečios klasės statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,05), o vėlesnėse klasėse išryškėja staigiosios jėgos ir vikrumo testų rezultatų skirtumai (p < 0,05). Iš tyrimo duomenų matyti, kad mokiniai maitinasi pakankamai sveikai: dažnai valgo vaisius, daržoves, mėsą, pieno produktus, o rečiau – greitą maistą, bulvių traškučius. Tėvų fizinis aktyvumas neturi įtakos mokinių mitybos įpročiams (p > 0,05). Išanalizavus gautus rezultatus apie mokinių pasiekimus paaiškėjo, kad mergaitės mokosi geriau už berniukus (p < 0,05). Mokinių mokymosi rezultatai prastėja nuo ketvirtos klasės ir nepriklauso nuo vaikų fizinio aktyvumo bei pajėgumo (p > 0,05). Nustatyta, kad mokinių fizinis aktyvumas nėra susijęs statistiškai reikšmingais ryšiais su jų tėvų fiziniu aktyvumu (p > 0,05). Taip pat nenustatyti statistiškai reikšmingi koreliaciniai ryšiai tarp mokinių mokymosi pasiekimų ir fizinio aktyvumo (p > 0,05). Subjektyviai vertintas mokinių fizinis aktyvumas ir pajėgumas buvo tarpusavyje susiję stipriais teigiamais koreliaciniais ryšiais (r = 0,877, p < 0,01).

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, didėjantis didžiosios dalies darbų automatizavimas, populiarėjantis sėdimas gyvenimo būdas didina protinio darbo svarbą. Reguliarus fizinis aktyvumas (FA) paauglystėje turi dvejopą – laikiną ir ilgalaikį – poveikį sveikatai. Pastaruoju metu stebima Lietuvos ir viso pasaulio mokinių fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija, dėl to prastėja ir jų fizinis pajėgumas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti 14–17 metų mokinių mokymosi pasiekimų, fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas.

Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 589 mokiniai nuo 14 iki 17 metų: 285 vaikinai ir 304 merginos. Tyrimas vyko aštuoniose miesto mokyklose. Mokinių fizinis aktyvumas (FA) nustatytas naudojant modifikuotą tarptautinio FA klausimyno (angl. IPAQ) trumpąją formą. Vadovaujantis modifikuotomis rekomendacijomis visi respondentai pagal bendrąją FA apimtį buvo suskirstyti į 3 FA grupes: didelio FA (DFA), vidutinio FA (VFA) ir mažo FA (MFA). Mokinių fiziniam pajėgumui nustatyti buvo taikyta Eurofito (2002) testavimo sistema šiems fizinio pajėgumo komponentams įvertinti: pusiausvyrai, galūnės judesio greičiui, raumenų jėgai ir ištvermei, staigiajai jėgai, lankstumui, vikrumui. Susumavus trijų geriausiai atliktų testų rezultatus (balais) buvo gautas suminis fizinio pajėgumo rezultatas (FPJ suminis vertinimas). Mokinių pasiekimai (MP) registruoti iš pasiekimų žurnalų ar elektroninių dienynų. Kiekvienas mokinys pagal mokymosi pasiekimus buvo priskirtas vienai iš 5 grupių: puikiai, labai gerai, gerai, patenkinamai ir blogai besimokančiųjų. [...]