Kūdikių namų auklėtiniai auga ypatingomis socialinėmis sąlygomis, kurias determinuoja uždaras įstaigos tipas. Įstaigos auklėtinius galime apibūdinti kaip ankstyvąją emocinę (vėliau–kognityvinę ir socialinę) deprivaciją patiriančius vaikus, kurių psichosocialinė raida ilgainiui įgyja specifinių bruožų. Apie 70 proc. kūdikių namų auklėtinių turi įvairaus pobūdžio neurologinę simptomatiką, kuri deprivacijos fone yra ryškesnė. Straipsnyje mėginta apibūdinti kūdikių namų ugdytinių prieraišumo jausmo, kaip vieno ankstyvosios psichosocialinės raidos komponento, formavimosi ypatumus, nuoseklumą bei pobūdį. Duomenys lyginti su šeimose augančių vaikų prieraišumo formavimosi ypatumais. Tirti nuo 1 mėnesio iki 24 mėnesių 20 kūdikių namų auklėtinių ir 20 analogiško amžiaus kūdikių, augančių šeimose. Prieraišumo jausmo formavimasis kūdikių namų ugdytiniams yra determinuotas specifinės socialinės aplinkos ir formuojasi savitai. Kūdikių namų auklėtinių prieraišumo jausmo formavimosi ypatumai dalinai atspindi emocijų bei visos psichosocialinės raidos nepilnavertiškumą. Ryškėja tendencija, kad vaikams, esantiems globos institucijose, formuojasi nesaugus arba pastovus prieraišumas. Nustatyta, kad šeimose augančių vaikų specifinis prieraišumas diferencijuotesnis ir formuojasi nuosekliau. Vaiko saugaus prieraišumo susiformavimui reikšmingesnė jo ir suaugusiojo santykių kokybė, o ne kiekybė. Įvertinti konkrečių kūdikių namų auklėtinių prieraišumo raidos ypatumai nurodo ankstyvųjų korekcijos priemonių taikymo kūdikių psichosocialinei raidai optimizacijos būtinybę

Straipsnyje apibendrinama kūdikių namų auklėtinių elgsenos ir emocinės raiškos ypatumai raidos rizikos grupių aspektu. Nustatyta, kad įvairioms rizikos grupėms priklausančių vaikų emocinė raiška gali būti plėtojama ir keičiama veikiant edukaciniam procesui. Emocinė raiška ženkliausiai kito mažo gimimo svorio ir neišnešiotų vaikų rizikos grupėse

Kūdikių namai atlieka kelias skirtingas funkcijas - globos, ugdymo ir gydymo. Edukaciniu aspektu tai - specifinė institucija, kurioje persipina įvairūs pedagoginio darbo metodai, turinys bei formos. Edukacinio proceso specifiškumą lemia keli veiksniai: vaikas auga ne šeimoje, jo psichomotorinė raida sutrikusi arba priklauso raidos rizikos grupei, dėl objektyvių institucijoje esančių sąlygų vaikas patiria emocinę, kognityvinę ir socialinę deprivaciją.