Darbo tikslas - palyginti greitumo, jėgos ir ištvermės pobūdžio fizinių krūvių įtaką širdies funkcinio pajėgumo kaitai. Tiriamieji lengvaatlečiai (bėgikai ir šuolininkai) po 5 minučių pramankštos veloergometru atliko šiuos krūvius: 8 kariotinius 10 s linkmės greitumo (1 W/kg kūno masės), 8 kartotinius 30 s trukmės jėgos (5 W/kg kūno masės) ir tolygų 24 min ištvermės (1,5 W/kgkūno masės). Registravome širdies susitraukimo dažnio (ŠSD), sistolinio irminutinio kraujo tūrio bei arterinio kraujo spaudimo kitimus. Lyginant visų trijų tirtų fizinių krūvių įtaką sistolinio kraujo tūrio kaitai, nustatyta, kad mažiausiai sistolinis kraujo tūris padidėja dėl greitumo pratimų. Tai statistiškai patikimai mažiau negu dėl jėgos (p <0,05) ir dėl ištvermės (p<0,05) krūvių. Nebuvo statistiškai patikimo skirtumo (p>0,05) taip sistolinio kraujo tūrio padidėjimo dėl ištvermės ir jėgos krūvių. Lyginant visų trijų tirtų fizinių krūvių poveikį minutinio kraujo tūrio kaitai, nustatyta, kad didžiausi pokyčiai, lyginant su ramybės sąlygomis registruotomis reikšmėmis, vyko, kai tiriamieji atliko tolygų ištvermės krūvį. Tai buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesnės minutinio kraujo tūrio reikšmės negu greitumo krūvių metu registruoti dydžiai. Jėgos pobūdžio fizinių krūvių melu širdies funkcija (pagrindinis rodiklis - minutinis kraujo tūris) labai intensyvėja, tačiau šis aklyvėjimasyra pasiekiamas dėl kitų širdies funkcinių rodiklių kaitos (ŠSD, AKS), nes sistolinis kraujo tūris iš esmės nepasikeičia. Lygiai taip pat sistolinio kraujo tūrio reikšmės nesikeičia, kai atliekami kartotiniai greitumo krūviai. Apibendrinant galima pasakyti, kad sistolinis kraujo tūris didėja tais atvejais, kai krūvio metu pasiekiama stabilioji, t.y. darbinė, būklė.

Sveikatą stiprinančių pratybų efektyvumo didinimo problema – tai nuolatinė funkcinio parengtumo tobulinimo ir pratybose taikomų priemonių įvairovės bei jų sąveikos problema. Šio darbo tikslas – nustatyti, ar kvėpavimo pratimai (aktyvi plaučių hiperventiliacija), atliekami prieš krūvio užduotį, gali padidinti pratybų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai (ŠKS). Tyrime dalyvavo 14 fiziškai aktyvių asmenų, kurie dalyvavo dviejuose tyrimuose ir atliko ištvermės lavinimo užduotį – penkis kartotinius krūvius, minant veloergometro pedalus po penkias minutes su trijų minučių poilsio intervalu tarp jų. Vienas tyrimas buvo kontrolinis, o antrasis – hiperventiliacijos įtakos tyrimas, t. y. kai prieš kiekvieną kartojamą krūvį tiriamieji atlikdavo aktyvios plaučių hiperventiliacijos užduotį. Tyrimo metu buvo matuojama arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir nepertraukiamai registruojama deguonies įsisotinimo kaita šlaunies keturgalvio (lot. m. vastus lateralis) raumens pilvelio ir dešinės rankos rodomojo piršto pulso dažnio bei pulso bangos amplitudės kaita. Raumens kraujotakos intensyvumas buvo vertinamas apskaičiavimui pasinaudojant infraraudonosios artimosios spektroskopijos registruojamus rodiklius. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad krūvio metu aktyviuose raumenyse drastiškai sumažėja deguonies koncentracija, bet labai greitai vyksta atsigavimas. Lyginant deguonies įsisotinimo kaitą (StO2 vertes) nerasta reikšmingų (p > 0,05) kontrolinio tyrimo ir tyrimo, kai tiriamieji prieš kiekvieną kartojamą krūvį atlikdavo hiperventiliacijos užduotį, skirtumų. Po kiekvieno krūvio kartojimo buvo stebimas kraujotakos podarbinės hiperemijos fenomenas. Nors ir buvo stebima nestipriai išreikštas krūvio poveikio didėjantis efektas, t. y. ši podarbinė hiperemija buvo vis didesnė, tačiau mūsų tyrime keliamiems klausimams atsakyti reikšmingas faktas buvo tai, kad neradome reikšmingo skirtumo (p > 0,05) lygindami iškart po krūvio registruotas kraujotakos intensyvumo reikšmes. Reikšminga šio kontrolinio tyrimo ir tyrimo, kai tiriamieji prieš kiekvieną kartojamą krūvį atlikdavo hiperventiliacijos užduotį, ypatybė buvo tai, kad podarbinė hiperemija buvo mažiau išreikšta ir kraujotakos intensyvumas mažėjo, t. y. greitesnis atsigavimas buvo stebimas, kai tiriamieji prieš kiekvieną kartojamą krūvį atlikdavo hiperventiliacijos užduotį. Morfologinių, fiziologinių, psichologinių ypatumų sąveika, atliekant fizinius krūvius, bei aplinkos įtaka sukuria nepakartojamus fiziologinių reakcijų derinius, todėl jų vertinimui būtina taikyti ne tik statistinius vertinimo metodus. Musų pasirinktas algebrinės duomenų kointegracijos metodas leido spręsti apie autonominės širdies reguliavimo sistemos ir hemodinamikos sąveiką, keičiantis griaučių raumenų funkcinei būklei. Kartojant fizinio krūvio užduotis sąsaja tarp pulso dažnio variabilumo ir pulso bangos amplitudės sustiprėjo – buvo stebima sumavimosi efektas, o sustiprėjusi sąsaja išlikdavo ilgiau. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad sveikatos stiprinimo pratybose atliekant ištvermę lavinančius aerobinio pobūdžio kartotinius krūvius ŠKS (raumenų kraujotakos intensyvėjimo) reguliaciniai mechanizmai geba užtikrinti deguonies tiekimą aktyviems raumenims, todėl deguonies desaturacijos laipsnis atliekant kartotinius krūvius yra tam tikro lygmens ir jo kaita besikaupiančio (didėjančio) nuovargio neatspindi. Hiperventiliacijos užduotis, atliekama prieš kartojamą krūvį, reikšmingai nepadidina ŠKS rodiklių mobilizacijos, tačiau rodiklių atsigavimas po krūvių yra reikšmingai spartesnis. Kai prieš krūvio kartojimą atliekama aktyvi plaučių hiperventiliacija, stipriau paveikiami centriniai kraujotakos reguliavimo mechanizmai, padidėja reguliacinių mechanizmų darna.

Problema. Populiarėjant sėslaus gyvenimo būdo tendencijai didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), todėl skatinti fizinį aktyvumą ir reguliarų mankštinimąsi yra svarbiau nei bet kada anksčiau ir yra vienas svarbiausių visų kardiologų mokslininkų draugijos prioritetų. Populiarėja multimodalinės pratybos, kai vienų pratybų metu lavinama aerobinė ištvermė, jėga bei pusiausvyra. Siekiant efektyvinti ir optimizuoti naujai taikomus fizinio krūvio metodus, svarbu individualizacijos bei grįžtamojo ryšio formavimas. Šio darbo tikslas – nustatyti multimodalinių pratybų metodo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai (ŠKS), įvertinant mankštos terapijos padarinius, kai sveikatos stiprinimo pratybose taikoma multimodalinė mankšta. Metodika. Tyrime dalyvavo nesportuojantys vyrai (n = 20). Tiriamieji atvyko į pradinį tyrimą, kurio metu buvo supažindinti su tyrimo eiga ir pasirašė „Asmens informuoto sutikimo formą“. Tiriamiesiems kompiuterizuota sistema „Pulsas“ buvo registruojama stipininės arterijos pulso bangos slėgio kaitos kreivė; bei atliekant pakopomis didėjantį krūvį veloergometru (kas 1 min. 50 W didėjantis fizinis krūvis) ir 5 min. atsigavimo laikotarpiu, kompiuterizuota EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas-krūvis“ buvo registruojama 12 standartinių EKG derivacijų; bei kiekvienos minutės pabaigoje matuojamas arterinis kraujo spaudimas; tyrimo pabaigoje pakartotinai atliktas pulsinės bangos registravimas. Analogiškas tyrimas buvo atliktas po 6 savaičių trukmės multimodalinių pratybų ciklo. Rezultatai. Gauti rezultatai parodė, kad pratybose taikant multimodalines mankštas yra teigiamai paveikiama ŠKS ir turi tam tikrą specifiškumą. Stebėtina, jog po 6 savaičių multimodalinių pratybų ŠKS rodikliai pagerėjo, tačiau vertinant atsigavimo laikotarpį pokyčiai buvo reikšmingesni. Apibendrinant 6 savaičių multimodalinių mankštų ciklo rezultatus, svarbu pabrėžti, kad pulsinis kraujo spaudimas (AKS (P)) po 6 savaičių mankštų ciklo buvo didesnis nei prieš jas. Tai rodo, kad susitraukdama širdis sukūrė didesnį slėgį ir sistolės metu buvo išstumiamas didesnis kraujo kiekis, o diastolės metu kraujagyslės buvo labiau atsipalaidavusios ir buvo paprasčiau aprūpinti organizmą krauju. Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas (AKS (S)) bei sumažėjęs diastolinis kraujo spaudimas (AKS (D)) rodo didesnį AKS (P) skirtumą, o tai atspindi geresnę sąveiką tarp centrinės bei periferinės kraujotakos. Išvados. Tradiciniai vertinami EKG ir arterinio kraujo spaudimo rodikliai, registruojami atliekant fizinio krūvio užduotis, neatskleidė reikšmingų ŠKS pokyčių dėl 6 savaičių trukmės multimodalinių pratybų ciklo. ŠKS ir AKS registravimas atsigavimo po krūvio metu parodė esant tendencijai, jog po multimodalinių pratybų ciklo atsigavimo procesai vyksta greičiau. Stipininės arterijos pulso bangos parametrų analizė, vertinant slėgio kaitos ir atspindžio ypatybes, leidžia gauti grįžtamąjį ryšį apie multimodalinėse pratybose taikomų krūvių poveikį ŠKS.

The aim of this paper to investigate the functional state of arterial and venous blood flow in the calf under the influence on physical load (fatigue). By the method of venous occlusion pletysmography was recorded the intensity of arteries blood flow, pulse volume, reserve of venous capacity and the rapidity of vanous outflow. The ishemical test was made before the physical load and after them duration of which was 5 minutes. [...]

Problema. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės metodą (DIIT) taiko ne tik sportininkai – jis rekomenduojamas ir netreniruotiems asmenims ir netgi širdies sveikatos problemų turintiems asmenims kaip efektyvi tradicinių ištvermės pratimų alternatyva. Šio darbo tikslas – nustatyti DIIT metodo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, įvertinant galimą riziką, kai sveikatos stiprinimo pratybose taikomas DIIT metodas. Metodika. Tyrime dalyvauti buvo pakviesta 20 asmenų, tai sportuojantys asmenys – sveikatos stiprinimo, tikslais reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę) besimankštinantys vyrai. Atvykę į parengiamąjį tyrimą jie buvo supažindinti su tyrimo eiga ir pasirašė Asmens informavimo formą. Kompiuterinė EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas-Krūvis W03“ registravo ir matuodavo kiekvieno tiriamojo kardiociklo metu pasirinktų rodiklių (RR intervalo, JT intervalo ir QRS komplekso trukmės; bei ST-segmento depresijos) bei apskaičiavo jų tarpusavio dinaminių sąsajų vertes. Dinamines sąsajas tarp užrašytų EKG rodiklių vertinome taikydami algebrinį duomenų kointegracijos metodą, kur dviejų parametrų tarpusavio sąsajos stiprėjimui ar silpnėjimui nustatyti imti dviejų sinchroniškai užregistruotų vertinamų EKG rodiklių normalizuoti dydžiai. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad pratybose taikant DIIT metodą ŠKS yra stipriai paveikiama, ir šis poveikis turi tam tikrą specifiškumą. Pažymėtina, kad ŠSD padidėjimas atliekant krūvio kartojimus nebuvo labai išreikštas, tačiau EKG ST-segmento depresija vis didėjo. Ir kai kuriais atvejais ST-segmento depresijos didėjimas buvo stebimas ir užbaigus visus penkis krūvio kartojimus. Apie stiprų poveikį ŠKS liudijo ir visų vertinamų Dsk verčių svyravimo amplitudės didėjimas organizmui atsakant į krūvio ir poilsio būsenas. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, svarbu yra ir tas faktas, kad trys tiriamieji iš 20 kviestųjų dalyvauti tyrime, atlikę pirmuosius intensyvaus krūvio kartojimus, atsisakė tęsti imituojamas DIIT pratybas. Vienas tiriamasis atliko visus keturis krūvio kartojimus, tačiau, vos tik prasidėjus atsigavimui po krūvio, pajuto galvos svaigimą ir taip pat išreiškė norą nutraukti tyrimą. Iš likusių 16 vertinamų tiriamųjų trims buvo konstatuota didelio laipsnio funkciniai išeminiai miokardo požymiai krūvio arba iš karto po krūvio – tai rodo tokių pratybų neadekvatumą. Išvada. Sportuojančių ir sveikatą stiprinančių vyrų pratybose taikomi didelio intensyvumo intervalinės treniruotės metodu atliekami fiziniai krūviai stipriai paveikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau tokio pobūdžio pratybos gali kelti riziką ir tik reguliariai sportuojantiems bei gydytojo leidimą atlikti tokio pobūdžio fizinius krūvius turintiems asmenims galima rekomenduoti taikyti šį treniravimosi metodą.

The effects of hydrostatic changes in perfusion pressure on performance and muscles blood supply were studied in 14 well trained runners. The venous-occlusion pletismography was used for assesing muscles blood flow intensity during workout. Lifting the leg above the heart produced a significant calf muscle's workout and the intensity of blood flow. The increase of intensity muscular blood supply of elevated leg to the end of workout were in relation with the changes of arterial blood pressure. We conclude that increased muscle's blood flow intensity of elevated leg are in dependence of central nervous regulation of total vascular resistence.

Fourteen middle distance runners participated in the investigation. The influence of two methods for increasing of muscle blood flow intensity on the muscle working capacity were investigated. First was the combination of "needle application" together with decreased pressure and second was one minute prelimnary asterial occlusion. [...]

The EUROFIT test's are designed primarily for school-aged children, they have also been used successfully with later age groups. The article presents the date of investigation the ability to use the tests EUROFIT for assessment of health related fitness of medical students. [...]

The aim of this study was to examine the changes in muscle hemodynamics under the influence of muscle stretch exercises. Fourteen midle distance runners took part in the investigation. The indices of calf muscles' hemodynamics were registered by venous occlusion plethysmography. [...]