Tyrimai rodo, kad darbuotojų elgesį darbe lemia darbo motyvacija. Paprastai motyvuotam asmeniui natūraliai norisi dirbti, tačiau dėl stiprios motyvacijos dirbti šis noras gali tapti nekontroliuojamas. Asmuo gali pernelyg sureikšminti darbą, – tai skatina peržengti savo galimybes. Vis dėlto į kai kuriuos šios srities klausimus neatsakyta. Darbo motyvacijos ir darboholizmo ryšys vis dar susilaukia prieštaringų vertinimų. Atsakyti į tam tikrus klausimus gali padėti tyrimų išvadų sujungimas atliekant kiekybines literatūros analizes. Ankstesnėse kiekybinėse literatūros apžvalgose ryšys tarp darbo motyvacijos ir darboholizmo buvo aptarinėjamas retai ir gana siaurai, todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo sistemiškai apžvelgti mokslinę literatūrą apie darbo motyvacijos ir darbuoto jų patiriamo darboholizmo ryšį. Mokslinių straipsnių paieškai buvo naudo jamos penkios mokslinės duomenų bazės internete (ScienceDirect, MEDLINE, Business Source Complete, Academic Search Complete ir Emerald Insight). Mokslinių publikacijų tinkamumas analizei buvo vertinamas trimis etapais – paeiliui per žiūrint jų pavadinimus, santraukas ir visą tekstą. Į sisteminę analizę įtrauktos publikacijos, atitinkančios du pagrindinius kriterijus: pristatomas empirinis kiekybinis tyrimas; straipsnyje analizuojamas ryšys tarp darbo motyvacijos ir darboholizmo. Paieškos metu rasti 3293 straipsniai. Pagal nustatytus atrankos kriterijus į sisteminę analizę įtraukta 10 publikacijų. Nustatyta, jog darboholizmo kontekste tyrinėjama tiek išorinė, tiek vidinė darbo motyvacija. Sisteminės analizės rezultatai rodo, jog bendras išorinės darbo motyvacijos konstruktas (taip pat dvi šio konstrukto di mensijos – perimta ir integruota reguliacijos) sulaukė daugiausiai vienareikšmiškų rezultatų. Kitaip tariant, išorinė darbo motyvacija yra pagrindinis darboholizmo atsiradimo ir vystymosi tikimybę didinantis veiksnys. Nors vidinė darbo motyvacija mokslininkų tyrinėta dažniausiai, tačiau visuose tyrimuose buvo vertinama prieštaringai: dalis autorių patvirtino teigiamus, dalis – neigiamus arba statistiškai nereikšmingus vidinės darbo motyvacijos ir darboholizmo ryšius. Apibendrinant nustatytus darbo motyvacijos ir darboholizmo ryšius galima teigti, jog darboholizmo vystymuisi svarbi darbuotojų patiriamos motyvacijos rūšis. Tyrimo metu nustatyta, jog darboholizmą patiriantys asmenys motyvuojami ne darbo suteikiamo malonumo, o tam tikros išorinės naudos, ypatingai susijusios su savivertės kėlimu, neigiamų emocijų reguliavimu. Motyvuoti darbuotojai paprastai organizacijų vertinami labai palankiai. Kita vertus, stipri darbo motyvacija (ypač išorinė) yra darboholizmo rizikos veiksnys, todėl siekiant išvengti darboholizmo, organizacijos turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų motyvavimo sistemas. Užuot apdovanodamos perdėtai sunkų ir intensyvų darbą, organizacijos darbuotojus turėtų skatinti ilsėtis ir palaikyti balansą tarp darbo bei asmeninio gyvenimo.

The results of the studies that examine the link between organizational aspects and employees’ workaholism are scattered and far from consistent. Therefore, the principal purpose of the current paper is to systematically review the scientific literature on the relationship between organizational factors and employees’ workaholism.

Recently business ethics has become a hot question in different organizations from service, manufacture, agriculture and other sectors. Ethical leadership was proposed as a suitable solution for the development of ethics culture in organizations. Some of the previous studies foundthatmanagers‘ perceptions of their leadership style ethics have significant effects on employees‘ attitudes to it.How-ever, the studies on this fieldhave been quite rare;the results are inconclusive. Thus, theaim of this study was to investigate the relationship between the approaches of managers and employeesabout the ethical leadership style. The study involved 30 managers and 242 subordinates working in different Lithuanian organizations. A perceived ethical leadership style was assessed with Brown(2005b) ques-tionnaire. The study confirmed thatthere is alinear relationship between analyzed variables: the more managers perceive their leadership style as ethical, the more employeesperceive their managers as ethical, too.

Some of the authors proposed that organisational factors play an important role in the context of employees’ workaholism. Therefore, the principal purpose of the paper is to systematically review the scientific literature on the relationship between leadership behaviours and employees’ workaholism.

Background. Academic literature has shown that working conditions created by ethical leaders might have positive as well as negative consequences for the employees. Research has revealed that it might contribute to employees’ workaholism and occupational burnout, but this relationship is still controversial. Purpose. The aim of the this study was to investigate the significance of a perceived ethical leadership style for the relationship between employees’ workaholism and occupational burnout. Method. The study involved 302 (41 men and 261 women) employees working in different Lithuanian organizations. A perceived ethical leadership style was assessed with the help of Brown, Trevino, & Harrison’s (2005) questionnaire. The 10-item Dutch Work Addiction Scale developed by Schaufeli, Taris, & Bakker (2009) was used for the measurement of workaholism. Occupational burnout was measured using Copenhagen Burnout Inventory by Kristensen, Borritz, Villadsen, & Christensen (2005). Results. The results revealed that workaholism, personal and work-related burnout of employees who consider their leaders as more ethical is lower than of those who consider their leaders to be less ethical. Relationship between client-related burnout and excessive work of the employees who consider their leaders as more ethical is weaker than of those, who consider their leaders to be less ethical. Conclusions. Overall, the findings support that employee attitudes towards their leader are important for the occupational burnout and proneness to workaholism. Therefore, an ethical leadership style must be considered when addressing physical and psychological well-being of employees.