Apibendrinami tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia 5-6 metų vaikų vystymosi priklausomybę nuo gyvenamojo regiono specifikos. Pasitelkus Tarptautinio vaikų tyrimo instituto (JAV) metodinėms įvertinimo ir duomenų registravimo reikmėms sudarytą standartizuotą “Vaiko gebėjimų sąvadą , buvo tiriamas nelankančių daiželio vaikų išsivystymas. Straipsnyje pateikiama lyginamoji analizė pagal tokius parametrus: vaikų savimonė, emocinis išsivystymas, socialiniai žaidimai, socialinis elgesys, bendros ir smulkiosios motorikos išsivystymas, kognityvinis išsivystymas (klasifikacija ir grupavimas, kiekis, laikas, erdvė), rišlioji kalba, rašymo ir meniniai Įgūdžiai, vaizduotė

Šiame straipsnyje aptariama klasės auklėtojo paskirtis kintančioje visuomenėje. Išryškinami švietimo reformos dokumentuose išdėstyti reikalavimai, apibūdinamos sudėtingos pareigos ir funkcijos, numatytos Švietimo ministerijos reglamentuojančiuose dokumentuose. Straipsnyje rašoma apie klasės auklėtojo veiklos planavimą, atkreipiamas dėmesys į plačią veiklos apimtį. Išsamiau rašoma apie socialinį klasės vadovo vaidmenį ir socialinio bendravimo principus

Straipsnyje apibendrinami tyrimo rezultatai, atskleidžiantys mokyklų kaitos veiksnių ir bendruomenės įtakos vertinimus. Mokyklos ryšį su bendruomene įvertino pedagogai, dirbantys pagal Atviros Lietuvos fondo (ALF) programą ir tarptautinius projektus: „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje“ („Europa mokykloje“); pagal Šiaurės-Baltijos šalių projektą „Ugdymo turinio ir pedagogų profesinės kultūros plėtotė“; „Dorovinis, pilietinis moksleivių ugdymas“; „Gera pradžia“ („Step by Step“)

This article represents the results of comparative analysis of students’ attitudes on the pedagogues’ training in higher schools (University and Colleges). The research was made by SWOT method. The students of University and College developed the subjective view about their study. The research is part pedagogues’ training project: Training of pedagogues in Lithuania higher schools: analyze of situation. This project was created in the Center of Childhood Studies in Klaipeda University. In university the model of pedagogical studies is oriented at process and innovations, development of learning skills. In colleges - is oriented at reproduction of knowledge, control, keeping the regulations, assimilation of pedagogical functions. Students at university see wider perspectives and are oriented on development of general competences, permanent learning. Students at colleges are oriented at obtaining special competences, education in university; are in want of wider orientation in education policy. Authors analyzed students’ needs, situation and peculiarities of higher schools; suggest improving the binary model of pedagogues’ training in higher schools (university and non university schools) and collaboration of training staff of both types of school.

Tyrimo tikslas – nustatyti jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo (NFU) mokykloje didaktines problemas ir numatyti jų sprendimo galimybes. Tyrime dalyvavo šešios bendrojo ugdymo mokyklos, esančios įvairiose Lietuvos vietose ir skirtingų dydžių miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Šilutėje, Gargžduose. Anoniminės anketinės apklausos metodu buvo tirti 669 jaunieji paaugliai. Apklausta 42,6 % penktų klasių ir 57,4 % šeštų klasių mokinių. Pagal lytį jaunieji paaugliai pasiskirstė apylygiai: tyrime dalyvavo 52,3 % berniukų ir 47,7 % mergaičių. Dauguma klausimų buvo uždari ar pusiau uždari. Norėdami sužinoti konkrečius mokinių NFU mokykloje poreikius, anketose pateikėme atvirą klausimą „Aprašyk savo svajonių būrelį“. Tyrimo duomenims analizuoti taikyta aprašomoji ir analitinė (Chi kvadrato (χ2) kriterijus) statistika. Duomenys apdoroti naudojant statistinių duomenų apdorojimo programos SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) paketo 17.0 versiją. Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, kad neformaliajame fiziniame ugdyme mokyklose yra didaktinių problemų, su kuriomis susiduria 11–13 metų vaikai. Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje didaktinės sistemos elementai – mokymo tikslas, turinys, principai – tik iš dalies tenkina vaikų poreikius ir atitinka šių dienų konceptualiąsias neformaliojo fizinio ugdymo nuostatas. Didaktinių problemų identifikavimas ir jų reflektavimas sudaro prielaidas teigti, kad vykdant jaunųjų paauglių neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje tikslinga: 1) ugdymo prioritetu laikyti kitose ugdymo įstaigose nesportuojančių, silpnesnės sveikatos ir mažesnio fizinio bei funkcinio pajėgumo mokinių ugdymą; 2) mokymo turinį orientuoti į jaunųjų paauglių prigimtinių fizinių galių (fizinio aktyvumo, fizinės sveikatos, fizinio vystymosi, fizinio pajėgumo) ir bendrųjų kompetencijų ugdymą, žvelgiant į kiekvieno vaiko žinių, gebėjimų ir nuostatų plėtotę kaip į integralų procesą; 3) neformalųjį fizinį ugdymą grįsti šioje veikloje ypač svarbiais savanoriškumo, prieinamumo, aktualumo ir individualizavimo principais. Užduotis diferencijuoti atsižvelgiant į mokinių pomėgius, poreikius, gebėjimus, sveikatos būklę, individualius fizinių ir funkcinių galių ypatumus; 4) taikyti įvairias ugdymo formas ir asmenį aktyvinančius metodus, skatinančius klausti, tyrinėti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas.

Research background and hypothesis. Research demonstrates that the first signs of body dissatisfaction develop during childhood, i.e. at the age of 4-7; thus, we may argue that negative body image originates during childhood. However, the research of D. Raufelder, S. Braun, A. Latsch, and other authors (2014) demonstrates that body image is especially highlighted during the early adolescence as adolescents start focusing on their physical appearance. Adolescents at this age period undergo an intensive puberty. It is known as a transitional period from childhood to youth. It must be noted to the fact that precisely during this period complicated contradictions of physical and mental development emerge, while having a rather significant influence on the body image formation. Previous studies have shown that adolescents experience major physical, social, emotional, and moral changes. Due to such ongoing changes, adolescents’ physical appearance becomes one of the top concerns. It is known that dissatisfaction with physical appearance among girls is often reflected in a desire to be thinner, while among boys – a desire to be bigger, taller, become more muscular and have a nice body shape. Research has proven that adolescents have a very precise physical appearance, which is related to their own mental representation. However, there is a gap in research analyzing dissatisfaction with the physical appearance, i.e. body parts, among boys and girls. Research aim was, during the analysis process of body part satisfaction of adolescents undergoing the early period of adolescence, to compose a combined body image of this specific age period and identify gender differences. Research methods. The research was conducted during the months of March-April-May, 2012. A random probabilistic sampling method was used with the 8th grade pupils from 24 general education schools located in various cities and towns around Lithuania. The research sample was comprised of 1347 (boys n=674, girls n=673) 8th graders. Research results. Results of the present research allow to conclude that adolescents are more dissatisfied with such areas of the body build, which are phenotype dependent and more satisfied with the individual morphological features of the body (facial skin, feet, cheeks, ears, hair, chin, lips, eyes, neck), which are genotype dependent. There is a difference in perception of a body image among boys and girls (p=0,000). Boys are more content with their body parts as compared to girls.