Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dabartiniu metu Europoje beveik 60 proc. suaugusių žmonių turi antsvorį arba yra nutukę, o 2032 m. prognozuojamas nutukimu sergančių žmonių skaičius sieks daugiau nei 1 milijardą. Esminiai nutukimo riziką skatinantys elgsenos veiksniai yra sveikatai nepalanki mityba, per mažas fizinis aktyvumas, trumpa miego trukmė ir psichikos sutrikimai, nerimas ir depresija. Kita vertus, Lietuvoje sąsajos tarp tabako rūkymo, vartojamų kanapių ekspozicijos ir gyventojų kūno sandaros niekada nebuvo tyrinėtos. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tabako ir kanapių vartojimo sąsajas su kūno kompozicija. Panaudojant konfidencialų anketinės apklausos metodą 2024 m. sausio–gruodžio mėn. vykdytas vienmomentinis pjūvinis tyrimas, kurio metu ištirti 21,7 ± 3,9 m. amžiaus studentai (n = 1 327). Išanalizavus tabako ir kanapių (marihuanos) vartotojų proporcijas, nustatyta, kad cigaretes rūkė beveik kas antras (46 proc.) tiriamasis, o marihuaną vartojo 7 proc. studentų. Dažnesnis kanapių vartojimas prognozavo mažesnį kūno riebalų masės procentą Lietuvos jauniesiems suaugusiesiems (β = –1,2, 95 proc. PI: –1,9; –0,4, p = 0,005). Nors dabartinio tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp dažnesnio kanapių vartojimo ir mažesnės riebalų masės, tačiau šie duomenys prieš juos ekstrapoliuojant praktikoje turėtų būti kruopščiai patikrinti eksperimentiniais tyrimais. Be to, jei kanapės yra dažniausiai vartojama nelegali psichoaktyvioji medžiaga tiek pasauliniu, tiek europiniu mastu, tai marihuanos vartojimas nei medicininiais tikslais, nei rekreaciniais tikslais Lietuvoje nėra įteisintas. Todėl ilgalaikė vartojamų kanapių ekspozicija negali tapti nutukimo epidemijos sprendimo būdu.

Žmonės gali būti skirstomi pagal tris esminius fizinius komponentus: endomorfiją (apvalumą), mezomorfiją (raumeningumą) ir ektomorfiją (lieknumą). Somatotipavimas daro įtaką tokioms sritims kaip kūno rengyba, sveikata ir sporto mokslas. Neatsižvelgiant į tai, kad įgytas antropometrinis profilis gali nulemti sportininkų tinkamumą dalyvauti didelio meistriškumo sporte, vis dar randama mokslinių tyrimų spragų, dėl kurių iki galo nepaaiškintas ryšys tarp sportininkų kūno kompozicijos ir somatotipo raiškos. Tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos olimpinės pamainos slidininkų, biatlonininkų ir šiuolaikinės penkiakovės sportininkų išugdytą dominuojantįjį somatotipą ir įvertinti jo sąsajas su kūno kompozicija. Taikant bioelektrinės varžos analizės (BIA) fizinį metodą ištirta ir įvertinta ištvermę ugdančiųjų sportininkų (n = 53) kūno sandara. Panaudojant BIA rodmenis, apskaičiuotos esminių somatotipo komponentų (endomorfijos, mezomorfijos, ektomorfijos) prognostinės vertės. Slidininkų, biatlonininkų ir šiuolaikinės penkiakovės sportininkų endomorfijos, mezomorfijos ir ektomorfijos vidutinės vertės sudarė atitinkamai 4,3 – 5,0 – 3,4, 4,3 – 5,0 – 3,4 ir 4,0 – 4,5 – 3,7. Slidininkų mezomorfinio komponento raiška buvo kur kas didesnė, palyginti su šiuolaikinės penkiakovės sportininkų mezomorfijos indeksu (5,0 ± 0,8 vs. 4,5 ± 0,5; p = 0,039). Pritaikius daugialypę tiesinę regresinę analizę nustatyta, kad sportininkų išugdytas didesnis mezomorfijos indeksas turėjo teigiamas sąsajas su padidinta rankų raumenų mase (β 0,45, 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI): 0,17; 0,70, p < 0,001) ir kojų raumenų mase (β 0,21, 95 proc. PI: 0,12; 0,29, p < 0,001). Šio tyrimo rezultatai gali tapti pirmtaku didelio meistriškumo sportininkų rengimo racionalizavimo procese, kai somatotipavimas kaip papildomas ištyrimo metodas būtų integruojamas į kūno kompozicijos ištyrimą.

Kūno kompozicijos ypatumai gali reikšmingai lemti sportininkų tiek fizines galimybes, tiek ir bendrą sveikatos būklę. Dabartiniu metu vis dar nėra visuotinai pritaikyto sportininkų kūno kompozicijos vertinimo modelio, o sporto specialistai dažnai taiko skirtingus matavimo metodus ir prietaisus, turinčius tam tikrų ribotumų. Tyrimo tikslas – pasitelkiant fizinį bioelektrinės varžos analizės (BIA) metodą išmatuoti Lietuvos didelio meistriškumo ilgo darbo ištvermę ugdančių sportininkų vyrų kūno sudėtį ir sudaryti kūno riebalinę masę klasifikuojančią normatyvinę lentelę. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu parengiamuoju varžyboms periodu buvo ištirti 19,8 ± 1,8 metų amžiaus, vidutiniškai 5,8 ± 1,0 kartus per savaitę, 181,7 ± 69,4 min. per dieną besitreniruojantys sportininkai (n = 89). Taikant BIA fizinį metodą, Lietuvos sporto centre buvo išmatuota ir įvertinta sportininkų kūno kompozicija. Atsižvelgiant į mūsų tirtų (taikant fizinį BIA metodą) sportininkų vyrų riebalinės masės matmenis, pagal procentilius (P3, P10, P25, P50, P75, P90, P97) buvo apskaičiuotos riebalinės masės procentų intervalinės vertės ir kaip to padarinys šio tyrimo autorių sudaryta normatyvinė kūno riebalinę masę klasifikuojanti lentelė ilgo darbo ištvermę ugdantiems sportininkams vyrams. Atsižvelgiant į tai, kad neinvazinė bioelektrinės varžos metodu pagrįsta kūno kompozicijos analizė ir jos taikymas paplitę globaliai, šio tyrimo autorių sudarytas pažangus ilgo darbo ištvermę ugdančių sportininkų vyrų kūno riebalinės masės įverčių klasifikavimas gali būti taikomas rengiant perspektyvinės pamainos sportininkus olimpinėms žaidynėms.

Optimali mityba neabejotinai susijusi su bendra sportininkų sveikata ir kūno rengyba. Mokslinėje literatūroje nepakanka duomenų ne tik apie Lietuvos olimpinės pamainos, bet ir kurčiųjų rinktinės krepšininkių faktinę mitybą. Egzistuojanti mokslinių duomenų spraga nesudaro galimybių optimizuoti ir pritaikyti sportininkų mitybos tokiu lygiu, kad būtų visiškai užtikrinta krepšininkių organizmo adaptacija prie intensyvių ir (arba) ilgos trukmės fizinių krūvių. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti Lietuvos kurčiųjų ir olimpinės pamainos krepšininkių įmitimo būklę bei faktinę mitybą. Parengiamuoju varžyboms periodu buvo ištirtos besirengiančiosios kurčiųjų olimpinėms žaidynėms (I grupė; n = 12; amžius: 26,9 ± 4,9 metų) ir olimpinės pamainos krepšininkės (II grupė; n = 13; amžius: 18,1 ± 0,5 metų). Taikant bioelektrinės varžos analizės (BIA) fizinį metodą, Lietuvos sporto centre buvo ištirta ir įvertinta sportininkių kūno kompozicija. Krepšininkių faktinės mitybos tyrimui panaudotas 24 valandų septynių dienų iš eilės faktinės mitybos apklausos metodas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad krepšininkių įmitimo būklė patenkinama: dėl santykinai didesnės riebalų masės kurčiųjų ir olimpinės pamainos krepšininkių raumenų ir riebalų masių santykiai nesiekė vidutinio rekomenduojamo. Tarptautines rekomendacijas gretinant su mūsų tirtųjų krepšininkių vartojamu angliavandenių kiekiu, svyruojančiu nuo 5,1 g/kg iki 5,4 g/kg, galima prognozuoti su maistu gaunamų angliavandenių trūkumą. Kurčiųjų krepšininkių maisto raciono riebalų teikiamos energinės vertės procentas (37,3 proc.) reikšmingai viršijo rekomendacijas. Riebaluose tirpaus vitamino D trūko tik olimpinės pamainos krepšininkių mityboje.

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Depresija serga 5 proc. visos žmonių populiacijos. Daugiau nei 75 proc. žmonių depresijos sutrikimas nėra laiku diagnozuojamas, tai lemia neefektyvų depresijos gydymą. Todėl psichikos sutrikimų simptomų stebėsena studentų populiacijoje, ypač vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, yra svarbus visuomenės sveikatos specialistų uždavinys. Be kita ko, psichoaktyvių medžiagų vartojimas tiek didelėse visuomenės grupėse, tiek ir seksualinių mažumų kohortoje gali skatinti psichikos sutrikimus. O fizinis aktyvumas pripažintas veiksmingu psichikos sveikatos skatinimo metodu. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų fizinio aktyvumo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas su depresijos simptomatika vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu. 2022 m. buvo atliktas nacionalinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, taikant anketinės apklausos metodą, buvo ištirti 21,7 ± 3,7 m. amžiaus studentiško amžiaus vėlyvieji paaugliai (n = 1 505). Depresijos simptomatika įvertinta panaudojus klinikinę nerimo ir depresijos skalę. Fiziniam aktyvumui įvertinti panaudotas Baecke’o fizinio aktyvumo klausimynas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo dažnis įvertintas pagal Likerto skalę. Tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos sutrikimo rizika, lydima kliniškai svarbių simptomų, paplitusi tarp 11,6 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu intensyvesnę, kliniškai svarbią, rizikingą depresijos simptomatiką kompleksiškai lemia biseksuali ir (arba) homoseksuali jaunų suaugusiųjų orientacija (GSp = 1,6, 95 proc. PI: 1,1–2,4), dažnesnis alkoholinių gėrimų vartojimas (GSp = 1,3, 95 proc. PI: 1,1–1,6), cigarečių rūkymas (GSp = 1,2, 95 proc. PI: 1,0–1,4) ir nepakankamo lygio fizinis aktyvumas sportinėje srityje (GSp = 2,2, 95 proc. PI: 1,4–3,3). Siekiant ankstyvos psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikos reikalinga organizuoti ir periodiškai vykdyti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, galinčių turėti psichikos sutrikimų simptomų, išankstinę atranką. Norint užtikrinti tvarią studentų psichologinę gerovę, Lietuvos universitetuose ir kolegijose reikalinga inicijuoti įvairias organizuotas sportines veiklas integruojančias prevencines programas.

Baltymams būdingas dinamiškumas – nuolatinis savo sudėties atnaujinimas. Dalyvaujant organizuotoje fizinėje veikloje, baltymų oksidinimo, skilimo ir sintetinimo procesai organizme greitėja, todėl sportininkų organizmo maisto baltymų poreikis išauga. Rekomenduojamas vartojamų baltymų kiekis sportininkams svyruoja nuo 1,2 iki 2,2 g / kg kūno masės per dieną. Tačiau vartojimui rekomenduojamos baltymų kiekio ribos yra labai plačios. Tyrimo tikslas – racionalizuoti maisto baltymų vartojimo rekomendacijas sportininkams tokiu lygiu, kad jomis vadovaujantis būtų optimaliai užtikrintos anabolinės reakcijos organizme. Buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, parengiamuoju varžyboms laikotarpiu, buvo ištirti vidutiniškai 6 kartus per savaitę, 117,7 ± 32,1 min. per dieną besitreniruojantys profesionalūs sportininkai (n = 323). Vartojamų maisto baltymų kiekis nustatytas pritaikius 24 valandų trijų dienų iš eilės faktinės mitybos apklausos metodą. Azoto pusiausvyra organizme apskaičiuota netiesioginiu būdu pritaikant specialias lygtis. Tyrimo duomenimis, optimalus baltymų kiekis, sudarantis 1,4–1,7 g/kg kūno masės per dieną, profesionaliems sportininkams yra pakankamas, norint organizme užtikrinti teigiamą azoto pusiausvyrą. Sportininkams, siekiantiems stimuliuoti anabolines reakcijas organizme, reikalingas padidinto baltymų kiekio vartojimas, kai dienos baltymų dozė sudaro 1,8–2,2 g/kg kūno masės. Baltymų vartojimas 2,3–3,1 g/kg kūno masės per dieną dozėmis gali būti pateisinamas ir rekomenduojamas išskirtinai individualiais atvejais, kai sportininkai treniruotės procese kryptingai didina lieknąją kūno masę. Prioriteto tvarka mokslo darbo autoriai pirmenybę teikia tvariai mitybos ir sportinės veiklos rezultatų praktikai. Pirmą kartą Lietuvoje publikuota aiški baltymų vartojimo schema, atsižvelgiant į sportininkų organizmo azoto pusiausvyros rodiklius. Siekiant racionalizuoti anabolines reakcijas didelio meistriškumo sportininkų organizme, šio tyrimo autoriai sukūrė normatyvinę rekomenduojamus baltymų kiekius klasifikuojančią lentelę. Šio tyrimo rezultatai ir rekomendacijos pritaikomos tarp sportininkų ir sportuotojų, norinčių strategiškai valdyti savo mitybos įpročius ir baltymų vartojimą.