The paper is meant to disclose the current situation of teaching / learning process of English for specific purposes (ESP) at Siauliai University. It includes some historical considerations referring to the developments of ESP, especially its terminology, and a theoretical background. The core of the article is students’ needs and current situation assessment analysis and interpretation the aim of which is to lay a motivated background for the development of an appropriate syllabus design in order to improve the present situation of teaching and mastering ESP at the University.

Gyvenimas tarp kelių kultūrų tampa mūsų kasdienybės iššūkiu darbe ir privačiame gyvenime. Būdingas dabartinių visuomenių bruožas yra tarpkultūrinis dialogas, kurio metu žmonės demonstruoja ne tik lingvistinę kompetenciją, bet ir tai, kaip suvokti savo ir kitą kultūrą, jų panašumus ir skirtumus, koks yra kalbančiojo santykis su skirtybėmis kitokia tapatybe. Tai sudaro sąlygas įsigalėti tokiai svetimų kalbų mokymo/-si praktikai ir nuostatoms, kai dėmesio centre tampa ne tik besimokančiųjų kalbinių ir komunikacinių gebėjimų lavinimas, bet ir kultūrinės ir tarpkultūrinės savivokos ugdymas. Šiame straipsnyje nagrinėjama tarpkultūrinės kompetencijos sąvoka, jos sudedamosios dalys ir pragmatinės kultūros diskurso įtraukimo į užsienio kalbos kursą priežastys. Tyrimas parodė, kad kultūrinis diskursas nėra pilnai išnaudojamas užsienio kalbos mokyme/-si. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad nepaisant tam tikrų sunkumų (mokytojo tarpkultūrinė patirtis gali būti gana ribota, kultūros pažinimas nėra studijų objektas ir t.t.) tiek dėstytojai, tiek ir studentai pripažįsta kultūrinio diskurso naudą mokantis užsienio kalbos ir siekiant pažinti ir perprasti kultūrinius reiškinius. Dėstytojui tenka atsakomybė, kaip integruoti abiejų šalių socio-kultūrinį diskursą per kalbos mokymą/-si ir tokiu būdu supažindinti su socialinio-kultūrinio gyvenimo kontekstų įvairove.