Straipsnyje analizuojama pradinių klasių mokytojų geometrijos ir darbelių mokymo sąsajų (GDMS) samprata. Siekta atskleisti minėtos sampratos ypatumus. Apklausus 200 Lietuvos miesto ir kaimo mokyklų pradinių klasių mokytojų, respondentų GDMS vaizdinio verbalinės raiškos struktūrizavimas buvo atliktas trianguliacijos principu: pagal nuomonės akcentus, pagal geometrinio vaizdinio struktūros elementus, pagal geometrinio lavinimo stilių. Vertinant pradinių klasių mokytojų GDMS vaizdinį, remtasi geometrinių vaizdinių formavimo pradinėse klasėse modeliu [5, p. 50].

Straipsnyje analizuojama pradinio geometrinio lavinimo vaizdumo problematika. Apibendrinus vaizdumo klausimus nagrinėjančią mokslinę literatūrą pastebėta, jog kiekvieną konkretų vaizdumo taikymo atvejį charakterizuoja vaizdumo prigimtis, dimensija ir raiškos pavidalas. Atlikus pradinių klasių mokytojų apklausą nustatyta, kad Lietuvos mokyklose taikomo geometrinio lavinimo vaizdumo prigimtis dažniausiai materiali. Tarp mokytojų vyrauja nuostata vaizdumo siekti įvairiais būdais (naudoti aplinkoje randamas vaizdines priemones, praktiškai modeliuoti, konstruoti, išsamiai aptarti). Tai rodo, jog pradinių klasių mokytojų geometrinio lavinimo vaizdumo samprata apima statinį ir dinaminį vaizdumą, taip pat vizualios ir verbalinės raiškos derinimą.

Straipsnyje nagrinėjamas ilgametės edukologijos mokslininkės, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos docentės Antaninos Grabauskienės mokslinis pedagoginis palikimas. Aktyviai gyventa ir dirbta sudėtingu nuolatinės ugdymo prioritetų kaitos laikotarpiu, apimančiu sovietinės okupacijos ideologines deformacijas ir nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės švietimo kelio paieškas, su nuostata bet kuriomis sąlygomis išsaugoti pagrindinę ugdymo idėją - ugdyti asmenybę. Daugelis docentės minčių ir šiandien yra aktualios, ypač diskutuojant kompetencijų sampratos klausimais, sprendžiant pedagogų rengimo kaitos problemas.A. Grabauskienės nuomone, svarbios šiandienos ugdymo problemos yra nihilistinis požiūris į klasiką, vertybių ugdymo sunkumai, paties ugdymo sampratos interpretavimo įvairovė. Šias problemas praktikoje sprendžiantį pedagogą mokslininkė suvokia kaip ugdymo sąveikos kūrėją, sektiną pavyzdį ugdytiniams ir ugdymo bendradarbiavimo tarp šeimos ir institucijos iniciatorių.

Straipsnyje mokinių matematinio kūrybingumo raiškos aspektu analizuojamas matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymas pradinėse klasėse. Mokinių matematinis kūry-bingumas čia suprantamas kaip sintakse grindžiamo matematinio samprotavimo papildymas se-mantika, padedančia sukurti netikėtą ir originalų rezultatą, pritaikomą duotoje realioje situacijoje. Matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymui taikyta originali tikslingai sukurtų praktinių matematinio tyrinėjimo veiklų sistema, grindžiama principu konkretu–schematiška–abstraktu. Tyrinėjimo užduotys parinktos remiantis matematinių taisyklių loginio pagrindimo pradinių klasių mokiniams modeliu. I–II klasių mokinių klaidų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad kontrolinės ir eksperimentinės klasių kontrolinėse užduotyse padarytų klaidų pobūdis ir kiekis skiriasi. Eksperimentinės klasės mokinių atliktose užduotyse rasta mažiau semantikos klaidų. Tai rodo, kad matematinio samprotavimo mokymasis pradinėse klasėse taikant principą konkretu–schematiška–abstraktu sudaro geresnes nei mokykloje įprasta sąlygas matematiniam kūrybingumui pasireikšti.

Straipsnyje aptariama lietuviško rašytinio teksto, uždavinio iliustracijų ir lietuvių gestų kalbos pritaikymo kurtiesiems mokiniams sprendžiant tekstinius uždavinius specifika. Nagrinėta mokinių tekstinių uždavinių sprendimo rezultatai ir pokalbių apie sprendimą me-džiaga, surinkta vartojant gestų kalbą. Įvardytos verbalinės informacijos supratimo sunkumų neutralizavimo ir vizualios informacijos taikymo praplėtimo galimybės.