Straipsnyje nagrinėjama penktų-šeštų klasių mokinių šokio gebėjimai, aiškinamasi jų ugdymo ypatumai, atsižvelgiant į vieną svarbiausių šiuolaikinio švietimo uždavinių - asmens kompetencijos bendrojo lavinimo mokykloje ugdymą. Mokslinės literatūros analizė išryškino šokio gebėjimų svarbą ugdymo procese, orientuotame j asmens kompetenciją, tačiau Lietuvos šokių mokytojų apklausos duomenys parodė, kad šokio gebėjimų ugdymo situacija nėra palanki plėtotis mokinio bendrosioms kompetencijoms. Esminiai žodžiai: šokio gebėjimai, šokimas, šokio kūryba, interpretavimas, asmens kompetencija.

Straipsnyje nagrinėjama šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje naudojant kūrybinę šokio raišką problema. Išryškinamas kūrybinės šokio raiškos pagrindas - improvizacinė šokio veikla, orientuota į atskirų šokio elementų raišką, jų jungimą j vieningą visumą bei jos suvokimą, pasižymintį žaidybiškumu, netikėtumo ir bendravimo momentais ir taip aktyvinanti mąstymą šokio priemonėmis. Remiantis atliktais tyrimais, pateikiami šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje naudojant kūrybinę šokio raišką ypatumai.

Straipsnyje aptariama šokio kaip meno, dalyko ir metodo integravimo į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą problemos. Per dvidešimt švietimo reformos metų šokio ugdymas patyrė nemažai pokyčių: nuo neformalaus jaunimo laisvalaikio iki meninio ugdymo srities dalyko, turinčio formalizuotą turinį, metodus ir numatytus mokinių pasiekimus. Tačiau, kaip rodo tyrimai, naujausi švietimo uždaviniai šokio ugdymo srityje nėra įgyvendinami patenkinamai.

Straipsnyje nagrinėjamas meno pedagogų rengimas Lietuvos edukologijos universitete, aptariant meno pedagogų rengimo programų atsiradimo istorinius aspektus ir prielaidas, atskleidžiant Meninio ugdymo katedros ir ilgamečio jos vedėjo ir dėstytojo profesoriaus habilituoto daktaro Vaido Matonio indėlį, rengiant meno pedagogus bei formuojant meno edukologijos mokslo pagrindus Lietuvoje.

Learning paradigm orients teacher to be a consultant, assistant, researcher ready to apply evidence based teaching. To prove research competence future dance teachers have to perform a dance education research. This study revealed pedagogical problems which interest future dance teachers: attitudes and motivation, dance in schools, dance teacher education, dance for people with special needs. Choise of research methods shift from quantitative towards qualitative.

The problem of teachers’ research competence is one of the main aspects of concern in teacher education on master’s level. Arts teacher education is interdisciplinary studies which combine two areas – arts (music, dance, theatre, visual arts) and education, therefore research becomes a complex process requiring competence to use artistic expression forms and methods of social sciences research. In this article the point of view of arts education master’s students on research competence development is revealed.