Straipsnio tikslas - gretinant du skirtingų Emanuelio Levino (Emmanuel Levinas') periodų kūrinius, nuosekliau supažindinti su žymaus šiuolaikinio religinio mąstytojo mintijimo perspektyva. Iš Lietuvos kilęs E. Levinas bandė išversti judaizmo ir Šventojo Rašto keliamą iššūkį į filosofinę kalbą, tad Įstatymo klausymasis ir mąstymas jo kūriniuose susipina, ypač ties kertinėmis žmogiškosiomis patirtimis: laiku, mirtimi, Kitu. Straipsnyje bandoma atskleisti radikaliai naują, krikščioniškai aktualų Levino iššūkį: laike slypi nuoroda į Kitą

Straipsnyje siekiama - gretinant du skirtingų periodų kūrinius, nuosekliau supažindinti saktytoją su žymaus šių laikų (ir religinio) mąstytojo Emanuelio Levino žvilgsnio perspektyva. Iš Lietuvos kilęs Levinas bandė išversti judaizmo ir Šventojo Rašto iššūkį į filosofinę kalbą, tad įstatymo klausymasis ir mąstymas jo kūriniuose persipina, ypač ties kertinėmis žmogiškosiomis patirtimis: laiku, mirtimi, Kitu. Bandoma išryškinti radikaliai naują, daugiau negu žmogišką, tad ir krikščioniškai aktualų Levino iššūkį: mirtis kaip nuoroda į Kitą.

In which way the philosophical thinking can be non-violent? Through the analysis of Emmanuel Levinas one of the major works, Totality and Infinity, the author seeks to make emphasis on Infinity, which is provoked not by rational thinking, but by the Face of the Other. Originally adapted method of phenomenology permits Levinas to create original view to the problem of totality and violence, and to offer an adequate answer to solve this problem. The author analyzes why and how E. Levinas sustains that Ethics is the first philosophy, that Ethics is Metaphysics. J.Derrida and S.Petrosino, as the critics of E.Levinas, suggest the path to better accept original and unreneat Swls tHoiiizH t word book of Emmanuel Levinas. The meeting with the Face of the Other is based in Levinas on Ethics and opens our thought to Infinity, namely through our irrevocable responsibility for the Other.