Straipsnyje pristatomas studentų ir moksleivių kognityvinių gebėjimų: dėmesingumo, aritmetinių skaičiavimų kokybės, loginio, skaitmeninio ir dvimačio erdvinio mąstymo, tyrimas. Kogni- tyviniai gebėjimai vertinti taikant originalią tyrimo metodiką. Atskleistas šių gebėjimų ryšys su edukaciniais veiksniais bei kai kuriomis tiriamųjų socio- demografinėmis charakteristikomis, pavyzdžiui, lytimi, kilmės vieta, šeimos socialiniu ir ekonominiu statusu ir pan.

Straipsnyje pristatomas studentų tautinį tapatumą atspindinčių nuostatų empirinis tyrimas, kurio tikslas - nustatyti studentų tautinį tapatumą atspindinčių nuostatų turinį, raiškos ypatumus ir palyginti nuostatų pokyčius per pastaruosius keletą metų. Tyrimas atskleidžia, kad nors studentų kraštutinės - nacionalistinės ir kosmopolitinės - nuostatos ir yra išreikštos nestipriai, bet stebimas nuostatų radikalumo didėjimas.

Straipsnyje atskleidžiami testų kūrimo pagrindiniai principai bei metodologinės problemos (testų validalizacijos ir patikimumo klausimai) bei pristatoma straipsnio autorių sukurta originali kognityvinių gebėjimų vertinimo metodika ir jos pagrindinės charakteristikos. Metodiką sudaro šešios struktūrinės dalys: dėmesingumo, loginio mąstymo, skaitmeninio mąstymo, dvimačio ir trimačio erdvinio mąstymo ir aritmetinių skaičiavimų užduotys. Metodikos konstrukcinis ir kriterinis validumas yra pakankamas. Patikimumas tikrintas Spearmano-Browno koeficientu ir yra pakankamas. Vidinė metodikos konsistencija yra gera.

This article deals with the peculiarities of understanding the attitudes of national identity among Lithuanian academic youth. The study took place in 2003, 2008, and 2018. Results revealed that the national identity scale can be very wide, starting from an extreme national chauvinism that emphasizes national exclusivity to cosmopolitanism that ignores national culture, traditions, patriotism.

Negatyvių Lietuvos demografinių pokyčių kontekste įgijusio aukštąjį išsilavinimą jaunimo emigracija tampa ypač grėsmingu reiškiniu. Atliktas tyrimas atskleidžia studentų nuostatų dėl emigracijos struktūrą, pagrindines priežastis, verčiančias jaunimą išvykti, požiūrį į legalią ir nelegalią emigraciją ir emigracinių nuostatų pokyčius 2003, 2008 ir 2017 metais. Gauti rezultatai išryškina kai kurių socialinių-demografinių veiksnių svarbą emigracinių nuostatų raiškai.