Straipsnyje aptariama šiuolaikinė vaiko socialinio-kognityvinio patyrimo ikimokyklinėje vaikystėje samprata, problemos, lūkesčiai, jų panaudojimo galimybės ugdymo procese. Pateikiami teoriniai vaiko socialinio kognityvinio patyrimo šeimoje ir ikimokyklinėje įstaigoje vertinimai. Supažindinama su tėvų ir pedagogų požiūriais į vaiko patyrimą. Aptariamas ir įvertinamas vaiko socialinio-kognityvinio patyrimas ikimokyklinėje vaikystėje (šeimoje ir darželyje). Pateikiami rekomendacinio pobūdžio apibendrinimai ir išvados, kaip būtų galima išspręsti šią problemą, ieškant tvirtesnių ryšių su šeima, ją traktuojant kaip ugdymo proceso dalyvę. Siūloma ugdymą grįsti vaikui reikšmingais, prasmingais faktais, procesais, problemomis, kurti individualias programas, atitinkančias vaiko reikmes ir raidos lygį

Straipsnyje analizuojama švietimo kaitos kontekste aktuali vadybinė švietimo organizacijos problema, turinti įtakos jos veiklos optimizavimui siekiant tikslo(-ų), išplaukian- čio(-ių) iš jos misijos, vizijos. Tai organizacijos elgsenos ir jos strategijos sąsajos, sudarančios prielaidas strateginiam organizacijos valdymui. Šios sąsajos sudėtingos, kompleksinės, tad detalesnei sklaidai reikia empirinių tyrimų. Jų rezultatai turėtų būti ypač reikšmingi švietimo organizacijos elgsenos ir jos strategijos dermei identifikuoti bei veiklai optimizuoti.

Straipsnyje nagrinėjamas pedagogų požiūris į darnų vystymąsi, išryškinant socialinių ekonominių ir ekologinių veiksnių sąsajas ir reikšmingumą, darnaus vystymosi nuostatų integravimo ugdymo procese aktualumą bei galimybes.

Straipsnyje analizuojamas suaugusiųjų švietimo kreipimas į darnų vystymąsi. Suaugusiųjų švietimas gali sudarytitinkamas darnaus vystymosi sąlygas, prisidėti prie esminių permainų, imis iniciatyvos įgyvendinant naujas idėjas ir puoselėjant visuomenės gebėjimą keistis. Suaugusiųjų švietimo kaitos tendencijos siejamos su dviem veiksniais. Pirma, suaugusiųjų švietimo kreipimas į darnų vystymąsi, t.y. visą gyvenimą besimokančių žmonių gebėjimų ugdymą: kūrybiškai ir kritiškai spręsti problemas, bendrauti ir bendradarbiauti, aktyviai valdyti savo gyvenimą ir veiklą, kritiškai nagrinėti ir vertinti gaunamą informaciją, veiksmingai rinktis tinkamus mokymosi būdus, ekonominę ir socialinę pažangą sieti su kultūra. [...].

Straipsnyje analizuojami andragogo profesijos ypatumai, atskleidžiant įvairias profesinės veiklos sritis ir funkcijas, todėl išskirtos andragogo dėstytojo (suaugusiųjų mokytojo), andragogo analitiko (tyrėjo), andragogo organizatoriaus, andragogo tutoriaus/mentoriaus veiklos funkcijos ir joms atlikti reikalingos kompetencijos. Siekiant atskleisti andragogo veiklos ypatumus, pateikiamas andragogo analitiko veiklos hipotetinis modelis, kuris gali pasitarnauti minėto andragogo rengimui.

Straipsnyje analizuojama, kaip modernioje visuomenėje reiškiasi suaugusiųjų švietimas. Moderni visuomenė sureikšmina švietimą, nes jis suteikia galimybę tobulėti, socialinį mobilumą, karjeros galimybes. Suaugęs asmuo tokioje visuomenėje jaučiasi nesaugus, tad geras išsilavinimas tampa ir socialinio saugumo garantu. Nuo to, kaip visuomenėje yra organizuotas švietimas, priklauso ir švietimo paslaugų kokybė bei nauda, ir tikslingumas. Kad suaugusiųjų švietimas taptų profesionalus, šia veikla turi užsiimti suaugusiųjų švietėjas profesionalas – andra-gogas. Straipsnyje pristatomi ir, remiantis moksline literatūra, aptariami andragogo vaidmenys ir jų funkcijos. Andragogų vaidmenys, jų analizė labai aktuali andragogų profesionalizacijai, nes Lietuvoje dar nėra įteisinta andragogo pareigybė, tačiau pati veikla realiai egzistuoja. Tad šiame straipsnyje ir pateikiami bei analizuojami heterogeniniai andragogų vaidmenys šiandie-nėje besikeičiančioje suaugusiųjų švietimo realybėje, jų reali raiška įvairiose kitose suaugusiųjų švietimo veikėjų pareigybėse.