Examined the emotional-expressive vocabulary in the novel “Ludzi na Bolotse” by I. Melezh. The analysis of the examples showed that the markers of men and women’s pejorative speech could be the units of language lexical level. I. Melezh prefers reduced means of expression, starting with conversational lexemes and finishing rough, vernacu lar and disrespectful words. The great part of the considered examples of men`s speech are the words which concern to colloquial, vernacular, disrespectful that determines their original expressivity. In the speech of women inventivnast (language agression) is enhanced by the inclusion of connotative reduced and disrespectful words in the structure of statements. The author has expressed men and women’s elocution in a state of anger and malice, irritability and impatience, hatred, love and irony. There is more peiorative ness in men’s speech than in women’s. Women are more complaisant, soft. They are prone to see kindness in their communicative partners and their behaviour. That’s why there are more words with the meaning of meliorativeness in women’s speech.

Straipsnyje analizuojama vyrų ir moterų užuominų sintaksinė struktūra I. Melešo romane ,,Pelkių žmonės“. Analizės tikslas – aprašyti kasdienes užuominas kaip standartinę tarpasmeninės komunikacijos formą tarp skirtingų lyčių atstovų. Dialogo pagrindas – keitimasis replikomis, kurio metu vyksta nuolatinis persijungimas iš klausymo į kalbėjimą. Kadangi kiekvienas iš pokalbio dalyvių tampa tai klausytoju, tai kalbėtoju, todėl pokalbis – tai kalbinės veiklos recepcinis reprodukcinis produktas. Straipsnyje užuominos analizuojamos jų simetriškumo ir asimetriškumo atžvilgiu, priklausomai nuo kalbančiųjų santykio pašnekesio metu. Su tuo susijusi viena iš galimų kalbos vienetų pragmatinio tyrinėjimo krypčių – pokalbio metu naudojamų psichologinio klimato kūrimo būdų suvokimas, strateginių tikslų ir taktinių užduočių išskyrimas.