Straipsnyje siekiama išsiaiškinti penktų, šeštų ir aštuntų klasių mokinių žinias apie mandagumą kaip vieną iš elgesio kultūros sudedamųjų dalių. Realizuojant šį tikslą, aiškintasi, kokius mandagumo žodžius mokiniai žino bei dažniausiai vartoja, aptartos mokinių amžiaus, lyties sąsajos su šiomis žiniomis. Tyrime dalyvavo pereinamojo amžiaus moksleiviai, priklausantys ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsniui. Tiriamąją imtį sudarė 648 mokiniai: penktų klasių - 270 mokinių, šeštų klasių - 275 mokiniai, aštuntų klasių - 103 mokiniai (iš viso 295 berniukai ir 353 mergaitės), pasirinkti iš keturių Vilniaus miesto vidurinių mokyklų. Moksleiviai užpildė anketą, sudarytą iš atvirų klausimų. Atlikus gautų rezultatų kokybinę ir kiekybinę analizę, nustatyta, kad tyrime dalyvavusių mokinių žinios apie mandagumą yra prastesnės nei vidutinės. Amžius turi įtakos mandagumui: aštuntų klasių mokinių žinios apie mandagumą yra išsamesnės nei penktų ir šeštų klasių. Mergaičių žinios apie mandagumą yra išsamesnės negu berniukų, kurie savitai suvokia mandagumą. Su amžiumi gerėja mokinių suvokimas apie kultūringą (mandagų) elgesį pamokos metu. Aukštesniųjų (aštuntų) klasių mokiniai geriau suvokia kultūringo elgesio, mandagumo, pagarbos aplinkiniams įtaką bendravimui, mokymosi sėkmei. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos pedagogams. Pedagoginiame darbe ypač daug dėmesio reikia skirti pagrindinių mandagumo principų ir bendrųjų asmenybės raidos lytinių skirtumų išaiškinimui. Elgesio kultūros ugdymo programomis ypač reikėtų remtis ugdant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus

Gebėjimo bendrauti problema yra aktuali dabartinėje Lietuvoje, kurioje vyksta spartus demokratėjimo procesas. Ugdant bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimą, tokį svarbų socializacijai, keliami nauji reikalavimai visai institucinio ugdymo sistemai, rengiančiai moksleivius besikeičiančiai visuomenei. Ugdymo procesą suvokiant kaip ugdytinių socializaciją, o jo siekiamybę - socialumą, svarbu akcentuoti vienos iš esminių bendravimo komponenčių - elgesio kultūros - vaidmenį. Siame straipsnyje vadovausimės L. Jovaišos bendravimo interpretacija: elgesio kultūra traktuojama kaip „objektyvių santykių su aplinka atitikimas higienos, etiketo, estetikos ir moralės reikalavimams. Paprasčiausios vidinės elgesio kultūros apraiškos: švarumas, etiketo taisyklių paisymas, pakantumas, mandagumas, estetinio skonio požymiai aprangoje, kuklumas, paprastumas, jautrumas, švelnumas, žmoniškumas” [3, p. 53]. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti Vilniaus pedagoginio universiteto studentų požiūrį į elgesio kultūros ugdymą mokykloje. Tyrimo uždaviniai: I. Aptarti šeimos, mokyklos įtaką ugdant mokinių elgesio kultūrą; 2. Nustatyti įvairių dalykų pamokų vaidmenį šioje ugdymo srityje; 3. Išskirti buities kultūros pamokų indėlį; 4. Apžvelgti studentų požiūrį į elgesio kultūrą jų baigtoje mokykloje; 5. Ištirti studentų elgesio kultūros žinių poreikį.

Dabartiniu metu kuriama Lietuvos nacionalinė švietimo sistema orientuota ne į dalyko žinių reprodukavimą, paremtą atmintimi, o į visapusišką asmens kūrybingumo ugdymą. Ilgą laiką labai svarbus švietimo tikslas buvo žinių teikimas. Dabar itin reikšmingi tapo ir kiti tikslai - formuoti asmens vertybinių nuostatų sistemą bei visapusiškai plėtoti jo gebėjimus. Žinios tapo svarbia prielaida gebėjimams ugdyti bei vertybinėms nuostatoms formuoti. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose akcentuojama, kad į asmens visapusišką sklaidą orientuotu ugdymo turiniu pirmiausia siekiama plėtoti vaiko dvasines bei fizines galias, bendruosius gebėjimus, nuostatas, vertybines orientacijas, elgesio normas, gebėjimą dirbti grupėje, bendrauti ir bendradarbiauti, kartu su kitais planuoti ir projektuoti

The article introduces the project BPD2004-ESF - 2.4.0-03- 05/0058 Development of teaching and methodology materials for teachers, with the view to providing them with new competencies in consumer education, meeting the needs of contemporary society carried out by Vilnius pedagogical university (Agreement No. ESF/2004/2.4.0-03- 288/BPD-99/1), which seeks to provide the existing and future teachers with better conditions for life-long learnining by preparing methodology material for teachnig the subject of consumer education and providing them with new competencies in consumer education, meeting the needs of contemporary society.

The main goal of the project is to prepare and publish teachnig methodology materials, which are adapted to an independent work of the teacher, are in line with new technologies and the National program for consumer education, which would ensure the quality of improvement of qualifications of existing and future teachers.

Financial assistance was granted from the EU structural funds under the 2.4. measure of the SPD - Development of conditions for life long learning. The budget of the project is LTL 1 006 767, with LTL 13 260 allocated to Vilnius pedagogical university. The project started in May 2005 and is to last until 31 March 2008.

During the first year of the project implementation the project lecturers-experts have analyzed Lithuanian and foreign experience in the area of preparation of teachers in consumer education; developed The integrative program of the development of consumer education, prepared modules of elective subjects for students such as Development of consumer culture through the classes of technologies I biology / chemistry I geography / physical education. At the moment finalized are preparation of a training book for teachers, sets of training methodology materials andcomputer software for training.

Straipsnyje aptariami, išryškinami ir lyginami abiturientų stojimo į pedagoginės krypties studijas motyvai skirtingais mokslo metais. Nustatyta, kad stojant į pedagoginės krypties studijas (Lietuvos edukologijos universitetą) tiek 2002 m., tiek 2010 m. didžiausios reikšmės turėjo aukštojo mokslo diplomo gavimas. Pedagoginės krypties studijas pasirinkę abiturientai 2002 m. norėjo pagerinti savo materialinę padėtį ir socialinį įvaizdį, o 2010 m. didžiausios reikšmės turėjo geriau apmokamas darbas ir galimybė siekti karjeros. Tiek 2002 m., tiek 2010 m. norą tapti mokytoju įvardijo reikšmingu motyvu vienodas kiekis respondentų, o 2011 m. didelė dalis (72,9 proc.) įstojusiųjų šį motyvą įvardija kaip nereikšmingą. Taip pat

Straipsnyje aptariamos studijų programų konstravimo ir atnaujinimo problemos Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į europinę švietimo erdvę. Iš esmės pasikeitus Pagrindinio ugdymo (2008) ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms (2011) bei siekiant visiškai apimti mokytojui būtinų bendrakultūrinės, profesinių, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymąsi, atnaujinant Technologijų pedagogikos studijų programą, buvo atliktas kai kurių Europos universitetų, rengiančių technologijų mokytojus, studijų programų turinio tyrimas, kurio metu išryškėjo, kad įvairių Europos šalių universitetų teoriniai studijų programų konstravimo modeliai turi panašumų ir skirtumų, kuriuos nulemia filosofinis aspektas, humanistinės idėjos bei nacionalinis švietimo politikos kontekstas. Straipsnyje analizuojamas Europos šalių universitetų technologijų dalyko pedagogų rengimo programų turinys bei pristatomi LEU Technologijų pedagogikos dalyko studijų programos atnaujinimo rezultatai.

Remiantis Lietuvos ir užsienio moksline, pedagogine ir psichologine literatūra, norminiais valstybės dokumentais, straipsnyje identifikuojama mokinių informacinių technologinių įgūdžių ugdymo svarba pagrindinėje mokykloje per technologijų pamokas. Plačiau apžvelgta technologijų mokytojų informacinių technologijų (toliau – IT) taikymo tikslai ugdymo procese, analizuojami 5–8 klasių mokinių IT taikymo įgūdžių ugdymo per technologijų pamokas ypatumai, apibendrinamos pagrindinės problemos, susijusios su IT taikymu technologijų pamokose.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, straipsnyje nagrinėjamos Vilniaus miesto neformaliojo vaikų švietimo ugdymo krypčių pasirinkimo galimybės ir veiksniai, lemiantys vaikų ir jaunimo dalyvavimą neformaliojo technologinio ugdymo veikloje. Aptariama neformaliojo švietimo įstaigų svarba ugdant vaikų ir jaunimo asmenines, socialines, mokymosi kompetencijas. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės neformaliojo technologinio ugdymo organizavimo problemos Vilniaus miesto neformaliojo švietimo įstaigose ir tėvų požiūrisį neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų veiklą.

Viena iš pagrindinių šiuolaikinių ugdymo problemų yra delinkventinis paauglių elgesys. Viena mokykla ir vieni tėvai negali iš esmės spręsti šios problemos, todėl labai svarbus yra šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas, mokyklos pagalba šeimai. Tyrimo metu buvo anali-zuojamos paauglių delinkventinio elgesio apraiškos, jų priežastys bei glaudus šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas vykdant tokio elgesio prevenciją, aptariamos labiausiai priimtinos prevencijos vykdymo formos ir būdai.

Straipsnyje analizuojama technologinio ugdymo turinys ir technologinio ugdymo pedagogui keliami reikalavimai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Suomijoje. Technologinio ugdymo sampratos nagrinėtose šalyse yra artimai susijusios integralumo su kitais mokomai-siais dalykais ir siekio rengti ugdytinius sėkmingai adaptacijai visuomenėje aspektais, tačiau išskiriami ir technologinio ugdymo turinio skirtumai. Technologijų ir dizaino ir technologijų pamokose išryškėjęs technologijų, o namų ūkio ekonomikos pamokose – socialinio ugdymo aspektas. Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos švietimo ir pedagogų rengimo koncepcijų analizė atskleidė pedagogams keliamų reikalavimų panašumus ir skirtumus.