The aim of this study was to investigate the young athletes' nutrition planning according to the concept of adequate nutrition and formula of balanced nutrition taking into consideration athletes' canteen menus and their variations. For the investigation, athletes' canteen menus of the different seasons of years 2005-2006 were selected. From each seasonÿs every month, there were chosen 6-day menus with 4-day intervals (72 menus in total). The obtained data was compared to chemical composition of athletes' canteen menus of the year 1989. After carrying out comparative analysis of the menus, the variations of nutrition in athletes' canteen were assessed. The study results showed that the total energy quantity of athletes' canteen menu rations of the years 2005/2006 cover athletes' energy inputs. The mean energy value of rations equals 4882,63 ± 57,90 ccal (S = 127,34). Just slight variations where found following evaluation of the mean energy value of different season menus. Winter season menus had the highest energy value – 5044,83 ± 64,28 ccal (S = 276,40), while for the spring season, it was the lowest – 4726,4 ± 75,40 ccal (S = 324,21). However, the difference was statistically insignificant (p>0,05). Athletes canteen menus of the years 2005/2006 meet their energy requirements. On the other hand, the nutrition balance is reflected at best by the percentage of energy value supplied with proteins, fat and carbohydrates.

The food provided in athletes canteen only partially covers energy expenditure of athletes, depending on the age, sex, sport discipline, height and weight. So it is very important to estimate the athlete’s satisfaction with the canteen’s nourishment, evaluating the amount of the provided food in relation with hunger, appearing three hours after eating, also with the energy value of the provided food, depending on athletes’ nutrition schedule, in order to ascertain the objective groups, which have major connection with the risk of inadequate, unsuitable and unbalanced nutrition. The aim of this study is to evaluate the athletes’ satisfaction with the nutrition planning. The investigation have been performed during the year 2007. The investigation involved 50 athletes of Lithuanian Olympic Sport Centre selected randomly and eating in athletes’ canteen every day. In this study anonymous questionnaire method was used. Athletes’ satisfaction with the canteen’s nutrition of Lithuanian Olympic Sport Centre was investigated by this method. The data of the research was evaluated distributing respondents by age, sex, height, weight and sport discipline. The SPSS version 13,0 analytical software was used for the analysis of the research data. The data are statistically correct if the probability of bias is (p<0,05). Statistic relation is evaluated by Chi square parameter (χ2 ). The investigation showed that these athletes, who do not eat or eat very rarely their breakfast food portion, feel more hungry three hours after eating. Food amount receivable during the dinner is inadequate for athletes of track-and-field athletics and contemporary pentathlon, who are 18 – 20 years old, weigh 82 – 110 kg and 182 – 204 height. With the growth of age, height and especially weight the amount of food obtainable in the canteen is too small.[...]

In order to evaluate the condition of Lithuanian Olympic Sport Centre athletes’ organism supply of nutritive and biologically active products, there were examined and evaluated athletes’ 24-hour 3 days straight actual nutrition and nutritional mode. Inquired contingent consisted of high performance athletes representing skiing, biathlon, athletics, bicycle sport, canoe rowing, basketball, Greek-roman wrestling and boxing (n = 55). Statistical data analysis was made using SPSS v.13 programme package. The investigation data analysis was made by using mathematical methods: arithmetical averages ( X ), representative biases (S X ), standard deviations (S) were counted. To estimate the reliability of difference between index averages of research Student t criterion was used. Differences of index averages were to be statistically significant when p≤0,05. Pierson’s correlation coefficient (r) was used for calculations of statistical correlative connections between variables, when p ≤ 0,05. To evaluate the statistical significance of frequencies dispersion between different respondent groups chi square criteria (χ2 ), when p ≤ 0,05 was counted. The results of analysis have shown that the energy amount in athletes’ nutrition ration is 3914,3 ± 187,5 kcal (S = 1390,7 kcal) and it covers their energy inputs, but it is diagnosed that women nutrition ration average energy amount is too low (3175 ± 197,7 kcal (p = 0,003)). The amount of protein in men nutrition’s ration is too high (2,2 ± 0,1 g/kg (p = 0,000)). The amount of carbohydrates in women nutrition’s ration is too low (5,7 ± 0,5 g/kg (p = 0,020)).[...]

When Lithuania’s high performance combat athletes seek to achieve the best results and to specifically decrease body weight prior to the competitions, it is necessary to balance their diet properly in order to maximize their physical capacity and sustain health. However, until now there has not been done any combat athletes weight reduction aspects research in Lithuania, unlike in other countries. Therefore we conducted a study to investigate and evaluate high performance combat athletes’ from Lithuania (n = 43) bodyweight reduction and dietary characteristics before the competition, to evaluate the characteristics of links to sports development, physical condition and the results achieved. Athletes’ bodyweight reduction characteristics were investigated by the direct interview method using the valid look to bodyweight reduction form’s Rapid Weight Loss Questionnaire (RWLQ). The measurements of body mass components were made using BIA via tetra-polar electrode method using 8 touch electrodes option. The study results showed that 88,4 percent of combat athletes before sport events reduce their body weight. They start to decrease body mass while being 12,9 ± 2 years. Athletes reduce body mass on average 7,0 ± 5,5 times per year, but the rate varies in very wide range: from 1 to 30 times per year. Although while reducing of bodyweight during each time athletes lose an average of 3,1 ± 1,5 kg or 4,6 ± 2,1 percent of total body mass but 75 percent of respondents before sports events reduce their body mass from 6 to 9,3 percent in 3 days to 2 weeks. Meanwhile, at 24 to 72 hours before the event 50 percent of athletes reduce weight from 1 to 3,5 percent and 45 percent - from 3,5 percent to 4.6 percent (p = 0,002). On the other hand, 37,5 percent of athletes before the event reduce their body mass unsafely from 4,6 percent to 6 percent of body mass within 24-72 hours.[...]

Immune system is strongly influenced by daily overcome of physical workloads. Monitoring of the immune system is one of the main tasks of preparing athletes for the European and world championships. Recently, much attention is being focused on the evaluation of active vitamin D effects on immune system. Data on vitamin D metabolism characteristics and its effect on athletes’ immune system have not been published in Lithuania. This led to our research objective – to determine the status of athletes’ body supply with vitamin D and to evaluate serum 25-hydroxyvitamin D relationship with the immune system activity. The research was conducted in May 2013. There were investigated high-performance basketball and volleyball female players who represented the Lithuanian Deaf Olympic Team. The contingent was 26,4 ± 4,5 years of age, 172,4 ± 5,9 cm of height and 66,3 ± 7,3 kg of body weight. Athletes’ blood was analyzed using the hematologic analyzer “Micros 60” in accredited Lithuanian Sports Medicine Centre laboratory. 25-hydroxyvitamin D (25(OH)D) serum level was set in the accredited disease diagnostic laboratory “Endemik”. 7 day food recall study was conducted in order to assess the intake of dietary vitamin D. The results showed that the average of 25 (OH) D level in female athletes’ serum is 24,1 ± 6,6 ng/ml. Immune system activity have significant association with 25(OH)D serum level in the absence of vitamin D stores in the sportswomen’s’ body. It was found that 25(OH)D serum level have an inverse relationship with total count of white blood cells (r = -0,676) and granulocytes/neutrophils (r = - 0,613) and direct relationship with circulating lymphocyte and monocyte concentrations (r = 0,571 and r = 0,446). In addition, the recommended intake of vitamin D among female athletes does not provide the required level of serum vitamin D.

The lack of nutritional knowledge is a limiting factor for healthy athletes’ nutrition. Nutritional knowledge can be developed by a number of information of (sports coaches, family members, friends, TV and radio broadcasts, etc.). These sources of information are not reliable and do not give relevant knowledge on athletes nutrition. Nutritional knowledge of athletes has not been investigated in Lithuania yet. This led to our research objective: to assess nutritional knowledge of Lithuanian Olympic Team athletes (n=195), to identify the factors determining it, and to find out association between nutritional knowledge and nutritional habits of the study group (the average age was 17.8 ± 3.2 years). The nutrition survey questionnaire was used to examine nutritional habits of Lithuanian Olympic Team athletes in 2013. Nutritional knowledge of athletes was assessed by adapting nutritional knowledge test (NKT). Logistic regression was applied to evaluate the interaction between athletes’ nutritional practices, nutrition knowledge and their determinants. The results showed that level of the nutritional knowledge of athletes has an average point. However, the nutritional knowledge of athletes depends on sport, gender, age, and education level. A higher level of nutrition knowledge is specific to athletes representing cyclic (odds ratio 3,6) and acyclic (odds ratio 3,6) sports, of higher education level (odds ratio 3,0), who are older (odds ratio 2,8) and who falls into the group of women (odds ratio 2,9). Nutritional knowledge is most sufficient of younger combat sports athletes with lower education level. Nutritional knowledge of athletes does not depend on the information received from the coaches (odds ratio 0,7), family members (odds ratio 1,4) the popular literature (odds ratio 1,6), TV and radio (odds ratio 0,8), doctors (odds ratio 0,5), dieticians (odds ratio 0,8) and friends (odds ratio 3,6). Knowledge about nutrition does not affect dietary habits of athletes. Athletes lack the motivation to eat healthily. The nutritional habits of athletes are mainly determined by the taste of food, too little attention is drawn to the sport discipline and healthful diet effect. Therefore, athletes’ dietary habits do not meet nutritional guidelines. In summary, educational programs must be implemented that develop nutritional knowledge of athletes in Lithuania. In addition, during educational process special attention must be focused on the improvement of nutrition knowledge of combat sports athletes.

Sportininkų mityboje didelė reikšmė teikiama optimaliam skysčių vartojimui. Lietuvoje nėra paskelbta oficialių rekomendacijų, kiek per dieną sportininkams būtina suvartoti vandens ir kitų gėrimų. Nėra duomenų, kuriuos pasitelkus galima būtų įvertinti sportininkų vandens ir gėrimų vartojimo įpročius. Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų skysčių vartojimo ypatumus sportinės veiklos metu. Siekiant įvertinti vandens ir gėrimų vartojimo įpročius, buvo ištirti 247 Lietuvos didelio meistriškumo sportininkai. Tyrimui taikytas anketinės apklausos metodas. Sportininkų kūno masės matavimai atlikti pasitelkiant BIA tetrapoliarinį elektrodų metodą. Ūgio matavimai atlikti panaudojant elektronines svarstykles. Tyrimo duomenimis, 25 % Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų per dieną suvartoja nepakankamą vandens ir gėrimų kiekį. Pagal rekomendacijas tik kas trečias sportininkas kontroliuoja organizmo skysčių pusiausvyrą sportinės veiklos metu. Trečdalis dvikovos sportininkų vyrų (graikų-romėnų imtynininkų ir boksininkų) sportinės veiklos metu patiria vidutinio laipsnio organizmo dehidrataciją. Jėgą ir greitumą ugdantys sportininkai vyrai ilgesnėse nei 60 min. trukmės pratybose per retai geria specialius angliavandenių gėrimus. Įgyvendinant skysčių vartojimą skatinančias priemones daugiausia dėmesio turi būti sutelkta į sportininkes moteris, 14–18 metų amžiaus sportininkus, vidutinio laipsnio organizmo dehidrataciją per sporto pratybas patiriančius dvikovos sportininkus (graikų-romėnų imtynininkus, boksininkus); taip pat įskaitant sportininkus, kurie negeria specialių sportininkams skirtų angliavandenių gėrimų per ilgos trukmės (> 60 min.) jėgą ir greitumą ugdančias pratybas.

Lietuvoje sportininkams trūksta motyvacijos sveikai maitintis, todėl jų mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročius ir maisto papildų vartojimą lemiančius veiksnius. Pasitelkus tiesioginio interviu metodą buvo ištirti 18 ± 3,3 metų amžiaus vidutiniškai per dieną 178,2 ± 63,7 min. besitreniruojantys 247 Lietuvos didelio meistriškumo sportininkai. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausia sportininkus apie mitybą, maisto papildus informuoja sporto treneriai ir populiarioji literatūra. O gydytojų, per televizijos ir radijo laidas pateikiama informacija yra ribota ir nepakankama, kad skatintų tinkamus sportininkų mitybos ir maisto papildų vartojimo įpročius. 81,4 % sportininkų pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus yra skonis. Neatsižvelgiant į tai, jaunieji sportininkai dažniau sutelkia dėmesį į sveikatai palankų mitybos poveikį, dažniau mitybą derina su konkrečia sportine veikla. Vyresnio amžiaus jėgą ir grei¬tumą ugdantys sportininkai vyrai savo mitybos įpročių nederina su konkrečia sportine veikla, dažniausiai nesirenka sveikatai palankaus maisto. Šio segmento sportininkams jų treneriai informacijos apie maisto papildus suteikia per mažai, jiems nepakanka iš gydytojų gaunamos informacijos. Prioriteto tvarka dėmesys turi būti sutelktas į jėgą ir greitumą ugdančius sportininkus, juos profesionaliai ir pakankamu lygiu informuojant apie tinkamą mitybą ir racionalų maisto papildų vartojimą.

Lietuvoje nėra duomenų apie sportininkų ir sporto trenerių ekologiško maisto vartojimą. Tai nulėmė mūsų tyrimo tikslą – ištirti ir apibūdinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų ir sporto trenerių ekologiškų maisto produktų vartojimo įpročius bei juos lemiančius veiksnius.

Siekiant įvertinti ekologiškų maisto produktų vartojimą, buvo apklausti 158 Lietuvos didelio meistriškumo sportininkai ir 135 sporto treneriai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad ekologiško maisto vartotojų skaičius sportininkų ir sporto trenerių grupėse didelis, sudaro atitinkamai 97 ir 88,1 %, tačiau ekologiškų maisto produktų vartojimas yra per retas. Kasdien ekologišką maistą vartoja tik 27,9 % sportininkų ir tik 36,5 % sporto trenerių vyrų.

Sportininkai ir sporto treneriai dažniausiai ekologiškų produktų asortimentą formuoja iš vaisių ir uogų, daržovių, kiaušinių, mėsos bei jos produktų, tačiau pastarąjį lemia lytis ir amžius. Informacijos apie ekologinę mitybą trūksta 44,3 % sportininkų ir 54,8 % sporto trenerių. Ekologiškų maisto produktų vartojimas priklauso nuo sportininkų gaunamų pajamų, tačiau jos nėra ekologinę mitybą ribojantis veiksnys. O ekologiško maisto vartojimas tarp sporto trenerių neturi sąsajų su gaunamomis pajamomis.

Mūsų tyrimo rezultatai pagrindžia ekologiškų maisto produktų gamybos ir asortimento plėtros poreikį. Formuojant ekologiškų maisto produktų rinką, gamintojams būtų tikslinga orientuotis į didelio meistriškumo sportininkų segmentą bei juos ugdančius sporto trenerius.

Tyrimo tikslas – apibūdinti ir įvertinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročius, mitybos režimą, atsižvelgiant į kultivuojamą sporto šaką, lytį ir amžių.

Panaudojus valdžią mitybos anketą tiesioginiu interviu metodu buvo ištirti 247 Lietuvos didelio meistriškumo sportininkai. Sportininkų kūno sandara tirta BIA tetra – poliariniu elektrodų metodu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročius lemia lytis, mažiau – amžius ir kultivuojama sporto šaka. Sportininkai vyrai dažniau vartoja duonos kepinius, virtas bulves, kiaušinius, riebią kiaulieną, mėsos pusgaminius, konservus, keptas bulves, bulvių traškučius ir gaiviuosius gėrimus su dirbtiniais saldikliais. O sportininkių moterų mitybos įpročiai sveikesni. Moterys dažniau vartoja šviežias daržoves, vaisius, paukštieną ir rečiau renkasi vartoti sveikatai nepalankų maistą. Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročiai turi būti keičiami į sveikatai palankesnius, kad užtikrintų maksimalią organizmo adaptaciją prie fizinių krūvių.