Straipsnyje apžvelgti nacionaliniai bruožai, kurie tiesiogiai įtakoja vadybinius procesus, vykstančius Lietuvos verslo organizacijose. Aiškinamasi, kokios priežastys įtakojo ir dabar formuoja tam tikrus tautinius bruožus. Akcentuojama, kad neadaptuotų, nors ir pažangiausių JAV, Japonijos ar Vakarų Europos vadybinių teorijų taikymas, yra nepriimtinas, o gal net ir žalingas Lietuvos verslo organizacijoms.

Darbe apžvelgta vertybių sistema, kuri gali būti panaudota kuriant organizacinę kultūrą, o pastaroji kaip valdymo metodologija (filosofija) gali būti panaudota darbuotojų sąmoningai veiklai, siekiant organizacijos ir jų pačių naudos. Pateikti pieno perdirbimo įmonės darbuotojų kultūrinių vertybių tyrimo rezultatai.

Šiame straipsnyje analizuojamos organizacinės kultūros diagnozavimo priemonės, akcentuojant, kad geriausiai organizacinę kultūrą galima ištirti, kai dirbama kartu su darbuotojais. Pateikiamos įvairių autorių organizacinės kultūros diagnozavimo priemonės, klausimai, dažniausiai naudojami organizacinės kultūros ištyrimui. Aptarti dažniausiai taikomo metodo - apklausos privalumai ir trūkumai. Pateikti organizacinės kultūros tyrimo duomenys septyniolikoje Lietuvos verslo organizacijų

The paper reviews the influence of cross-cultural features in management in the context of globalization. It analyses the particular characteristics of the national stereotype of a Lithuanian based on the survey of other authors. Several hypotheses have been suggested based on SPSS programmer during the survey. The research has corroborated that the correct reasoning of typical characteristic features of a Lithuanian depends on age, position, sex, while the hypothesis 4, asserting that the correct reasoning of typical characteristic features of a Lithuanian depends on education, hasn’t been corroborated according to statistics and the variety of answers was due to different personal characteristics of respondents.

The article describes leadership theories, leadership styles and types. Leadership is basically a question of achieving the best fit between the leader’s personal attributes, the expectations and needs of his/her subordinates, the type of a task, and the enviroment in which the events take place. It is emphasized that managerial theories in fact arc applied in practice and the qualities of an employee-both a leader and a member of a team - arc purposefully formed seeking fora certain type of a personality. The author presents the researh analysing how typical qualities of Lithuanians correlate with the qualities required for a leader and a team member. There have been investigated how the respondents’ attitudes towards the qualities of a leader and a member of a team differ depending on sex, different age groups, education and position.

Straipsnyje vertinamas onkologijos srities sveikatos priežiūros specialistų požiūris į personalizuotos psichosocialinės pagalbos (PPS) vystymą kasdienėje praktikoje. Naudojantis aiškinamojo tipo ilgalaikio tyrimo metodologija, retrospektyviniu ir perspektyviniu požiūriais identifikuojami veiksniai, sąlygojantys PPS vystymą organizacijoje. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai patvirtina pasaulines į asmenį orientuoto požiūrio prieigos įgyvendinimo tendencijas ir nustato trukdžius, kurie gali būti svarbūs dėl PPS plėtojimo ir kitose srityse bei organizacijose, atsirandančius integruojant PPS į rutininę įstaigų veiklą.

Straipsnyje nagrinėjami lyčių skirtumai valdymo procese, pradedant biologiniais, prigimtiniais skirtumais. Nagrinėjamas „stiklinių lubų“ reiškinys. Tyrimo rezultatai paneigia hipotezę, kad vyrai ir moterys skirtingai vertina vadovų taikomas taktikas, bei patvirtina tai, kad vyrų, užimančių aukštesnes pareigas, yra daugiau negu moterų

Straipsnyje analizuojama darnaus vystymosi koncepcija organizacijos lygmenyje. Remiantis analizuojama teorine medžiaga atliktas tyrimas Lietuvos organizacijose, siekiant įvertinti darbuotojų nuomonę apie tris darnaus vystymosi pamatinius komponentus.

Straipsnyje išanalizuoti grupės ir komandos skirtumai. Patikslintos grupės ir komandos sąvokos. Nustatyta, kad esminis skirtumas tarp grupės ir komandos yra valdymas. Grupės ir komandos skirtumų pagrindimui išskirta septyniolika požymių.

Straipsnyje analizuojama įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ir organizacinė kultūra bei jų tarpusavio sąsajos. Iliustracijai panaudojami paveikslai, parodantys įmonių socialinės atsakomybės naudą organizacijai bei visuomenei. Taip pat sukurtas modelis, kuriame matyti ĮSA bei organizacinės kultūros sąsajos, akivaizdžiai nurodant bendrus bruožus.