Įgyvendinant neuniversitetinio aukštojo mokslo reformą, tenka spręsti nemaža sudėtingų problemų, tarp kurių paminėtinas naujų, aukštojo mokslo reikalavimus atitinkančių, studijų programų rengimas. Neuniversitetinė studijų programa detalizuoja, išskleidžia, apibiėžia ir numato tai, kuo konkreti mokymo įstaiga, remdamasi savo patirtimi, specifika, turimomis teorinėmis ir praktinėmis inovacijomis, sociokultūriniais, ekonominiais pokyčiais, laiko tikslinga pildyti konkrečios profesijos mokymo standartą. Reformuojant neuniversitetinių studijų programas, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių ir reikalavimų, tarp jų ir į studijuojančiųjų bei socialinių partnerių požiūrius į profesines kvalifikacijas, veiklos sritis

Straipsnyje nagrinėjamos neuniversitetinių studijų programų ištakos, jų rengimo aspektai, apibendrinami studijų programų vertinimo rezultatai. Išryškinamos dėstytojų pedagoginės bei mokslinės kvalifikacijos, studijų krypties aprašo būtinybės bei profesinio rengimo standartų stokos problemos. Daroma išvada, kad būtina sukurti ir moksliškai pagrįsti programų vertinimo kriterijus ir rodiklius

Didėjant studentų skaičiui universitetuose didėja ir studentų „migracija“ iš vienos studijų programos į kitą, iš vieno universiteto į kitą. Tokios tendencijos skatina įvertinti esamą situaciją ir ieškoti priežasčių bei sprendimų. Taikydami išlikimo analizės metodus siekėme išsiaiškinti, kokie veiksniai (stojamasis balas, lytis, sesijų rezultatai) lemia studento išlikimą pasirinktame universitete ir pasirinktoje studijų programoje, o kas skatina nutraukti studijas.

Šiame darbe nagrinėjami geografijos studijų programos studentų rengimosi būsimai profesinei veiklai kai kurie ypatumai. Jie apima minėtos studijų programos vertinimą, studentų savarankiško darbo trukmės, darbų atlikimo ir gynimo nustatytu laiku savęs įvertinimą. Straipsnyje nagrinėjami geografijos studijų programos studentų ketinimai, baigus universitetines pedagogines studijas. Straipsnyje pristatomi ir aptariami 2008—2009 m. m. atlikto tyrimo rezultatai, kurie liudija apie gerą busimųjų geografijos mokytojų rengimą.

Straipsnyje pristatoma pirmos pakopos studijų programų atnaujinimas (pagal 2007- 2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ - toliau Programa), aptariant kilusias problemas formuluojant studijų programos tikslą (-us), studijų rezultatus, apžvelgiami galimi metodiniai sprendimai kilusioms problemos spręsti. Analizuojami 12 atnaujintų studijų programų aprašai, programas vertinusių ekspertų tarpiniai vertinimai (vertinimai) bei iliustruojama pokalbių su studijų programos rengėjais rezultatais. Taikyta literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, studijų programų rengimo ir atnaujinimo tematika, atnaujintų studijų programų analizė, pokalbis su studijų programas atnaujinančiais asmenimis (šešių studijų programų atnaujinimas), ekspertų vertinimo metodas. Studijų programas atnaujinantys asmenys dažnai nurodė šias problemas: nepakankamai aiški studijų siekinių, studijų rezultatų sąvokų samprata; nepakankama informacija, kaip formuluoti studijų rezultatus; neaiškumai dėl studijų rezultatų sąsajų su kompetencijomis; nepakankamai naudinga socialinių partnerių veikla. Ekspertinio vertinimo metu paaiškėjo dažnos šios problemos: nepakankamai aiškiai suformuluoti studijų tikslai, studijų tikslai labai išsamūs, pereinantys į specialistų poreikio aprašymą, neaiškiai apibrėžta, kokio lygmens specialistams skirti parengti, nepakankamai aiški (arba nepastebima) sąsaja su profesine kvalifikacija, poreikio analize, studijų rezultatai sutampa su dalyko rezultatais, nepakankamai aiškiai suformuluoti studijų rezultatai, nepakankama dermė su Dublino aprašais, kylančios abejonės ar studijų programos tikslai, studijų programos rezultatai formuluoti su socialiniais partneriais ir koks pastarųjų indėlis.

Sparti Lietuvos visuomenės kaita, Europos integracijos procesai, ekonomikos reforma, informacinės visuomenės kūrimas, mokslo ir technikos pažanga, darbo rinkos pokyčiai reikalauja aukštos kvalifikacijos buhalterinės apskaitos specialistų. Didėjant konkurencijai reikalinga reikalinga aukšta mokymo kokybė. Akademinių įstaigų darbo bei studijų lygį lemia pačios institucijos veikla, studijų programų turinys, dėstytojų patirtis, darbas ir kvalifikacija, turimi materialieji ištekliai - nauji pažangi technika, mokymo bei metodinė literatūra, ryšiai su socialiniais partneriais ir darbdaviais. Tai verčia mokymo institucijas analizuoti bei tobulinti savo veiklą. [...].

Two methods for assessment of factual nutrition and nutrition status of the subjects were used. The first method was used for obtaining information on factual nutrition, i.e. distribution of foodstuffs consumed in the course of 3 days according to “FOOD-2” program. The second method was used in the analysis of nutrition habits, nutrition frequency and preferences. Nutrition peculiarities of 1st year LAPE students are significantly dependent on the program of studies. Thus, the nutrition of the students of the program of biomedical students includes fresh vegetables and fruits most of all. These students use less animal fat, sugar, sweets and sweet drinks and have breakfast regularly. The following foodstuffs: flitch, olive oil, peas, beans, vodka, beer and wine are used most infrequently (once per month). Such foodstuff, as eggs, sunflower-seed oil, porridge, rice, pasta, jam and coffee are used most frequently (once per week). In respect to students of the study program “Training systems” they have indicated in the questionnaires that they have been using water or mineral water daily to restore liquids lost as a result of training. Significant differences in nutrition peculiarities of 1st year LAPE students were found in respect to gender: nutrition of girls is healthier and more balanced than that of boys.Girls use significantly more fresh vegetables and use them more frequently compared to boys. Girls use significantly less vegetable and animal fat than boys and the quantity of meat and dairy products consumed by girls is significantly smaller compared to that of boys.

Lietuvos edukologijos universitete (anksčiau vadintas Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas ir Vilniaus pedagoginis universitetas) geografijos mokytojai rengiami daugiau kaip 70 metų. Per tuos metus universitetą baigė per 4000 absolventų, turinčių aukštąjį geografinį išsilavinimą. Geografai buvo rengiami pagal nuolatinių (stacionarių) ir ištęstinių (neakivaizdinių) studijų programas. Be to, pagal nuolatinių studijų formą buvo rengiami ne vien geografijos, bet ir plataus profilio, t. y. dviejų dalykų, mokytojai. Straipsnyje pateikiama ilgalaikė geografijos mokytojų rengimo Lietuvos edukologijos universitete analizė. Atskleista parengtų geografijos absolventų skaičiaus dinamika laiko požiūriu – atskirais penkmečiais, nurodyti skirtingų specialybių rengimo etapai bei parengtų absolventų skaičius. Be to, bandoma įvertinti atskirų nuolatinių ir ištęstinių studijų metu parengtų absolventų kokybės klausimus bei jų perspektyvą dabartiniu laikotarpiu.

Mokymo metodų reikšmė studijų procese įgyja vis didesnį susidomėjimą. Teisingai parinkti ir taikyti mokymo metodus studijų metu turėtų būti vienas aktualiausių dalykų tiek dėstytojui, tiek ir studentui. Todėl svarbu suprasti šių metodų privalumus ir trūkumus, jų parinkimo galimybes bei naudą, sugebėti juos pritaikyti, siekiant efektyvaus ir rezultatyvaus studijų proceso. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip parenkami mokymo metodai Klaipėdos universiteto visuomeninės geografijos studijų programose ir kaip jie taikomi, bei išsiaiškinti studentų požiūrį į mokymo metodų taikymą studijų procese.

Universitetinės studijos yra viena reikšmingiausių švietimo grandžių, darančių didelį poveikį žmogui ir visuomenei. Sparčiai auga ir kinta informacijos kiekis. Iškyla problema, kaip susigaudyti dideliame informacijos sraute, atrinkti tai, kas žmogui reikalinga. Tam yra svarbus kritinis ugdymas, kuris padeda iš gausaus informacijos srauto atrinkti reikalingiausius dalykus. Prioritetiniu universitetinės bendruomenės tikslu tampa studijų kokybės tobulinimas, akcentuojant bendradarbiavimą, komandinį darbą, mokymosi, kritinio mąstymo gebėjimų ugdymo svarbą, nes šie gebėjimai yra esminė tolesnių studijų ir sėkmingos karjeros prielaida. Studijų metu svarbu tam tikros kompetencijos, kurios leistų sėkmingai dirbti. Tam reikia specifinių įgūdžių, kurie padėtų priimti savarankiškus sprendimus. Vienas iš profesinio pasirengimo kokybės veiksnių yra studentų savarankiškas darbas. Todėl šiame straipsnyje yra analizuojama studentų savarankiško darbo trukmė, darbų atlikimo ir nustatytu laiku gynimo savęs įvertinimas.