Darbo tikslas - nustatyti didelio meistriškumo rankininkų kraujyje laktato, gliukozės, laisvųjų riebalų rūgščių, šlapalo, rūgščių ir šarmų pusiausvyros rodiklių kitimą po oficialių Europos taurės rungtynių ir per parą po jų. Angliavandenių dalyvavimą energiniuose procesuose nustatėme pagal laktato kaupimąsi ir gliukozės mobilizacijos lygį kraujyje. Riebalų lyginamąjį svorį energijos gamyboje rodė laisvųjų riebalų rūgščių mobilizacijos lygis, o baltymų - šlapalo koncentracijos kraujyje kaita dėl fizinio krūvio poveikio. Buvo tiriama 12 Kauno “Granito” rankininkų (amžius - 27,3 ±2,1 m.; ūgis - 187,7±5,4 cm; kūno masė - 89,5±4,9 kg; maksimalus deguonies suvartojimas - 63,7±7,7 ml - kg1 -min'1) prieš oficialias rungtynes, tuoj po rungtynių ir po 4, 8, 24 valandų poilsio. Po rungtynių laktato ir gliukozės koncentracija rankininkų kraujyje beveik nepakilo. Laktato padaugėjo 0,04 mmol/l (p > 0,05j, o gliukozės - 0,09 mmol/l (p > 0,05). Statistiškai patikimai rankininkų kraujyje po krūvio padidėjo laisvųjų riebalų rūgščių (0,04 mekv/l; p<0,05) iršlapalo (2,44 mmol/l; p <0,001) koncentracija. Rūgščių ir šarmų pusiausvyros pH rodiklis statistiškai patikimai (p<0,001) padidėjo nuo 7,35±0,02 iki 7,39±0,03, o dalinis angliarūgštės (anglies dioksido) slėgis statistiškai patikimai sumažėjo nuo 50,6±3,l mm Hg iki 43,8±6,1 mm Hg. Šarmų rodiklis BE, buferiniai bikarbonatai BB ir standartiniai bikarbonatai SB pakito nedaug ir statistiškai nepatikimai. Per parą tirti rodikliai kito banguotai. Po 4 h poilsio laktato koncentracija rankininkų kraujyje net padidėjo, po 8 h sumažėjo iki pradinio lygio, o po 24 h poilsio vėl padidėjo ir buvo tokia pati kaip ir po rungtynių. Nustatyta, kad rankinio rungtynių metu, atliekant trumpo pobūdžio darbą, vyksta anaerobinės alaktatinės reakcijos, o 60 min trukmės visų rungtynių metu aerobinių reakcijų būdu intensyviai naudojami riebalai ir baltymai. Po rungtynių atsigavimo procesai greičiausiai vyksta per pirmąsias 4-8 valandas. Laktato ir gliukozės rodiklių nustatymas po rungtynių ir jų kitimas per parą nėra informatyvūs. Didelio meistriškumo rankininkų organizmo nuovargio laipsnį po ningtynių ir atsigavimo ypatumus ilsintis galima įvertinti pagal šlapalo ir laisvųjų riebalų rūgščių rodiklius

Darbo tikslas: nustatyti Lietuvos vyrų rankinio ir kitų šalių rinktinių gynybos veiksmų XV pasaulio vyrų rankinio čempionate ypatumus. Registruotos ir analizuotos Lietuvos rinktinės (LR) rungtynės su Švedijos, Islandijos, Jugoslavijos, Japonijos, Alžyro rinktinėmis. Buvo registruojamos ir atsitiktinai pasirinktos kitų šalių rinktinių (KŠR) šešerios rungtynės. Taktikos veiksmams analizuoti buvo taikoma kompiuterinė programa (Skarbalius, Strielčiūnas, 1999), kuri leidžia įvertinti 282 gynybos veiksmų požymius. Iki šiolei lieka neišspręsta rankinio varžybinės veiklos visų požymių vertės problema (Kotzamanidis ir kt., 1999). LR visų atakų būdų veiksmingumas (52,4±11,2%) mažesnis negu KŠR (57,8±6,3%). Tiek LR, tiek KŠR gynybos veiksmingumo, priklausomai nuo trukmės, rodikliai kinta dinamiškai ir nevienodai. LR veiksmingiau ginasi pozicinių atakų pirmąsias 20 sekundžių ir kai atakos trukmė pailgėja per 60 sekundžių. Tuo tarpu KŠR veiksmingumas priešingas. Vis dėlto LR ir KŠR gynybos veiksmingumas, priklausomai nuo pozicinių atakų trukmės, nors ir nedaug (statistiškai skirtumas nereikšmingas), tačiau atsilieka nuo geriausiųjų rinktinių lygmens. XV pasaulio čempionate LR taikė tris gynybos sistemas: 5:1 (70,6±21,3%), 5+1 (55,8±10,9%) ir 3:3 (30,2±25,8%). LR gynybos sistemų 5:1 ir 5+1 veiksmingumo lygmuo atitinka KŠR taikytų tų pačių gynybos sistemų veiksmingumą (skirtumas statistiškai nereikšmingas, p>0,05). KŠR dar taikė ir kitas gynybos sistemas. Ypač išskirtina varžovų veiksmingai taikyta gynybos sistema 6:0 (70,l±28,3%). Nors ir neveiksmingai, tačiau XVpasaulio čempionate taikyta individuali gynybos sistema (1x1) kartais dėl netikėtumo padarydavo reikiamą psichologinį poveikį varžovui. Tokias gynybos sistemas taiko Afrikos ir Azijos žemynų šalių rinktinės. Kadangi KSR daugiau kaip pusei visų varžovų atakų taiko gynybos sistemą 3:2:1, tai ir LR būtų tikslinga vieną gynybos sistemą laikyti pagrindine ir ją tobulinti. LR gynybos nuo varžovų greitųjų atakų veiksmingumas (38,8±20,5%) net 8,5% mažesnis negu KŠR (47,3±18,5%), nors skirtumas ir nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05). Blogesnis ir LR gynybos nuo varžovų pavienių greitųjų atakų veiksmingumas (p<0,05) negu KŠR. LR patartina gerinti gynybos ginantis nuo varžovų greitųjų komandinių atakų veiks mus ir per treniruotes daugiau taikyti greitųjų atakų mokymo veiksmų. LR gynybos, turinčios daugiau ir ypač mažiau žaidėjų, veiksmingumas geresnis negu KŠR (38,9±21,3%), todėl galime teigti, kad šiuo atveju LR gynybos veiksmai labiau išugdyti. Apibendrinant LR dalyvavimą XV pasaulio čempionate, būtina pažymėti, kad straipsnyje analizuojami LR gynybos veiksmų rodikliai, išskyrus gynybos dauguma arba mažuma veiksmus, yra žemesnio lygmens negu geriausiųjų pasauliorinktinių.

Tik nuolatinė elito sportininkų parengtume ir sąveikos su sportiniais rezultatais svarbiausiose pasaulio sporto varžybose analizė leidžia nustatyti vyraujančias tendencijas ir numatyti tolesnes sportininkų rengimo kryptis, kad treniruojamų sporti- ninkų parengtumas atitiktų elito lygį. Matematinės statistikos metodais buvo tirti 2006 metų Europos vyrų rankinio čempio- nato 16 šalių rinktinių (n=273) dalyvių ūgio, varžybinėspatirties, amžiaus įtaka sportiniams rezultatams (n=47 rungtynės). Duomenys paimti iš Europos rankinio federacijos oficialių dokumentų. Čempionato dalyvis vidutiniškai buvo žaidęs 70±57 rungtynes, įmetęs 70±57įvarčių, 27,8±3,8metų amžiaus, 191,5±6,4 cm ūgio. Aukštesnes (1-6) vietas užėmusių rinktinių žaidėjai turėjo didesnę patirtį nei žemesnes vietas užėmusių rinktinių žaidėjai. Statistiškai reikšmingų ūgio rodiklių skirtumų taip rinktinių nenustatyta. 2006 m. Europos rankinio čempionato dalyviai buvo žaidę 17rungtynių mažiau nei 2004 metų to paties čempionato (87±62) dalyviai ir įmetę net 98 įvarčiais mažiau nei Atėnų olimpinių žaidynių rankinio rinktinių dalyviai, be to, jie buvo 0,5 metų jaunesni nei ankstesnio 2004 metų Europos čempionato dalyviai (28,3 ±3,9) ir 0,7 m. jaunesni nei Atėnų olimpinių žaidynių rankinio rinktinių dalyviai (28,5 ±4,6). Laimėti rungtynes labiau padėjo žaidėjų patirties rodikliai (r=0,1126) nei žaidėjų amžius (r2=0,0873) ir ūgis (E=0,0021).

Darbo hipotezė buvo: pereinamuoju laikotarpiu taikoma 5 savaičių aktyvi nedidelio intensyvumo ir apimties fizinės veiklos programa sumažina adaptacijos mažėjimo procesus ir gali turėti teigiamą poveikį 17–18 metų rankininkų sportiniam parengtumui [...]

Darbo tikslas – nustatyti rankininkų kūno sudėjimo, varžytinės patirties ir amžiaus įtakà 2005 metų pasaulio čempionato sportiniams rezultatams. Duomenys apie šalių rinktinių žaidėjus gauti iš oficialių dokumentų (Men‘s World Championship 2005. Team statistics. http://www.ihf.info/CDA/tunisia_2005). Matematinės statistikos metodais (aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, vidurkių skirtumų reikšmingumas pagal Stjudento t kriterijų nepriklausomoms imtims, koreliacijos ryšiai) buvo įvertinti 24 šalių rinktinių (n=369 žaidėjai) dalyvių ūgio, svorio, kūno masės indekso, varžybinės patirties (žaistos rungtynės ir pelnyti įvarčiai) ir amžiaus rodikliai. Čempionato dalyvių amžiaus vidurkis – 26,3±3,9 m., ūgio – 189,2±3,6 cm, svorio – 89±8,7 kg, kūno masės indeksas – 25,3, dalyvis rinktinės sudėtyje vidutiniškai buvo žaidęs 69±62 rungtynes ir pasiekęs 166±186 įvarčius. Reikšmingą įtaką laimėti rungtynes turėjo žaidėjo žaistų rungtynių skaičius, varžybinė patirtis (r=0,541) ir žaidėjų amžius (r=0,518), sąlygojantis taip pat sportininkų patirtį (r=0,634). Daug lėmė ir žaidėjų kūno sudėjimas. Tarp ūgio ir rezultatų nustatytas vidutinis ryšys (r=0,645) ir tiesioginė priklausomybė. Tiek pat svarbus norint laimėti buvo ir žaidėjo svoris (r=0,657). Aukštesnes (1–12) vietas užėmė Europos šalių rinktinės, kuriø ūgio, svorio, amžiaus ir varžybinės patirties rodikliai buvo didesni negu kitų žemynų šalių rinktinių. Daroma prielaida, kad Azijos, Afrikos, Amerikos ir Australijos šalių rinktinės dėl tirtų rodiklių žemesnių absoliučių reikšmių negalėjo užimti aukštesnių vietų. Tarp kitų žemynų šalių rinktinių, užėmusių žemesnes 14–24 vietas, tik čempionato šeimininkai – Tuniso rinktinė – buvo ketvirti.

Pasyvus poilsis sukelia sportinio parengtumo lygio prastėjimą, detreniruotumą ir deadaptacijos reiškinius. Išlaikyti sportinį parengtumą reikia daug mažiau pastangų, negu jį išugdyti. Tyrimo tikslas – nustatyti septynių savaičių sumažėjusios fizinės veiklos ir 10 savaičių pasyvaus poilsio poveikį 17–18 metų rankininkų atletiniam ir techniniam detreniruotumui. Tiriamieji: Lietuvos olimpinio sporto centro 17–18 metų rankininkai – Lietuvos jaunių rinktinės nariai ir kandidatai. Darbe taikytas vienos alternatyvos eksperimentas (pasibaigus pagrindiniam varžybų sezonui, rankininkai dar septynias savaites treniravosi po 3–4 kartus per savaitę, kitas 10 pereinamojo laikotarpio savaičių jie pasyviai ilsėjosi). Rankininkai buvo tiriami tris kartus: 1) pasibaigus oficialioms sezono varžyboms; 2) pereinamojo laikotarpio pradžioje – po 7 savaičių sumažėjusio krūvio; 3) pereinamojo laikotarpio pabaigoje – po 10 savaičių pasyvaus poilsio. Buvo nustatyti kūno sudėjimo (3 rodikliai), atletinio (9 rodikliai) ir techninio (7 rodikliai) parengtumo detreniruotumo pokyčiai. Atletinio ir techninio parengtumo rodiklių sąveika visų trijų testavimø metu buvo skirtinga. Septynių savaičių mažesnio intensyvumo fizinis krūvis pagerino 17–18 metų rankininkų techninio ir kai kuriuos atletinio parengtumo (greitumo, greitumo jėgos) rodiklius, tačiau nepadėjo išlaikyti bendrosios ištvermės lygio – ji blogėjo. Šis fizinis krūvis, leidęs pagerinti koordinacinius rankininkų gebėjimus, galėjo palankiai sąlygoti ir kamuolio valdymo technikos veiksmų kitimus. Po 10 savaičių pasyvaus poilsio labiau pablogėjo specifinio pobūdžio, t. y. techninio parengtumo, rodikliai. Nustatyta, kad 17–18 metų rankininkų specifinio gebėjimo rodiklių detreniruotumui sumažinti reikšmingą poveikį turėjo septynių savaičių mažesnio intensyvumo specifinė rengimo programa, pasyvus 10 savaičių trukmės poilsis turėjo reikšmingą poveikį rankininkų specifinių gebėjimų detreniruotumui, 17 savaičių trukmės mišrios veiklos poveikis buvo dinamiškai individualus – vienų rodiklių kaita nuo kitų rodiklių buvo labiau nepriklausanti nei priklausanti. Pagerėjus ar pablogėjus vieniems rodikliams nežinia, kaip pakis kiti rodikliai.

Tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos vyrų rankinio rinktinės 2004–2006 metų laikotarpio žaidimo ginantis ypatumus. Taikant kompiuterinę rankinio komandos veiksmų registravimo ir analizės programą buvo stebėta 13 Lietuvos vyrų rankinio rinktinės 2004–2006 metų Europos ir pasaulio čempionatų kvalifikacinėse varžybose žaistų rungtynių. Išanalizuoti Lietuvos vyrų rankinio rinktinės to laikotarpio gynybos veiksmų ypatumai, vartininkų žaidimo veiksmingumas, žaidimo ginantis pranašumai ir trūkumai. Lietuvos vyrų rankinio rinktinės gynybos veiksmingumas buvo 58,7 ± 9,5 %, žaidėjai gebėjo veiksmingiausiai gintis varžovams atakuojant iki 30 s (52,7 ± 13,7 %), veiksmingai kaip ir elito rinktinės taikė gynybos sistemas 6:0 (47,1 ± 26,9 %) ir 5:1 (51,2 ± 17,8 %), pakankamai gerai išugdyti žaidėjų tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai (51,3 ± 9,1 %) varžovams aktyviai žaidžiant 6–9 m zonoje, ryškūs žaidėjų aktyvūs gynybos veiksmai, sudarantys sąlygas perimti kamuolį (4,1 ± 3,6). Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vartininkai žaidė (29,7 ± 7,4 %) blogiau nei elito rinktinių vartininkai. Gynybos pranašumo požymiai buvo: veiksmingesnė gynybos sistema 5:1 nei 6:0, aktyvios gynybos veiksmai, veiksmingesni pozicinės gynybos veiksmai (61,9 ± 8,2 %) nei gynybos nuo kontratakų veiksmai (41,4 ± 20,2 %). Rinktinės gynybos trūkumų požymiai buvo: neveiksmingas žaidimas dauguma (53,4 ± 34,1 %), nepakankamai kvalifikuoti gynybos veiksmai varžovams taikant grupines kontratakas (33,9 ± 35,4 %), blogesnis nei elito rinktinių vartininkų žaidimas.

Each team approximately threw to the gates 351.0±9.63 times, knocked 195.2±6.98 goals. During one match there were made approximately 27.0 goals. The efficiency of throws was 55.6 %. Evaluated gatekeepers' game from which depends playing success. It is settled that in the handball playing in the Olympic Games dominated throws from 9 metres, throws after quick attacks and outbreaks. Prize places were taken by the teams which played in all the competitions constantly and credibly.

Tyrimo tikslas buvo ištirti geriausių Lietuvos skirtingų žaidimo pozicijų rankininkų kūno dalių apimtis ir nustatyti, ar šios šakos sportininkų kūno dalių apimtys simetriškos. Išilginiai kūno matmenys buvo matuojami Martino antropometru, kūno dalių apimtis – centimetrine juostele. Tyrimai atlikti 2005 m. liepos mėn. Vilniuje, dieną prieš atrankos rungtynes su Ispanijos rinktine. Tyrime dalyvavo 17 Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjų, kurie pagal jų žaidimo pozicijas buvo suskirstyti į I, II linijos žaidėjus ir vartininkus. Gauti atskirų pozicijų žaidėjų duomenys palyginti tarpusavyje. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad Lietuvos nacionalinės rankinio rinktinės žaidėjai yra aukšti ir labai aukšti sportininkai. Jų ūgis ir kūno svoris skiriasi priklausomai nuo pozicijos, kurioje jie žaidžia. Patys aukščiausi yra II linijos žaidėjai ir vartininkai. Skirtingų pozicijų žaidėjų amžiaus rodiklių vidurkiai tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė, nors vartininkai šiek tiek vyresni negu kiti žaidėjai. I linijos žaidėjų apatinių galūnių apimtys simetriškos. II linijos žaidėjų dešinės rankos žasto ir dilbio apimtys yra reikšmingai didesnės negu kairės, o kairės rankos riešo apimtis reikšmingai didesnė negu dešinės. II linijos žaidėjų krūtinės apimtis didesnė negu kitų pozicijų žaidėjų, jie taip pat reikšmingai skiriasi nuo kitų pozicijų žaidėjų didele dilbio apimtimi. Vartininkai ir I linijos žaidėjai savo apimčių rodikliais skiriasi nedaug.

The battery of tests for motion performance contains a test of “distance of the ball throw from standing position, whereas the men and juniors use a full ball of 1 kg weight for technical reasons. The results of the test are considered as the indicators of the level of the arm swinging power. Since the weight of the full ball used for the above stated test is double in comparison to the weight of ball that the official rules allow for match (425 – 475 g), it is possible to suppose this difference hypothetically influences the technique of shot (throw) of the juniors. We measured the speed of the shot ball using a Stalker radar device. The measurements were performed in two sets, younger and older players. The results of our study show that there is an interrelationship between the “throw ball” test and test of speed of shot ball, tightness of which apparently changes in course of single stages of the sport preparation. Nevertheless, we suppose it is possible to use the “throw ball” test in the future as an indicator of level of arm swinging power.