Siekiant asmenybės sveikatos ir geros fizinės būklės visą gyvenimą, ieškomos formos bei metodai, skatinantys paauglio fizinį aktyvumą. Populiarėjant kognityvinio poveikio metodams, kūno kultūros veikloje pritaikytas edukacinio konsultavimo metodas. Straipsnyje atskleidžiama edukacinio konsultavimo taikymo esminiai metodologiniai bruožai.

Olimpinėmis vertybėmis grindžiamas sportas nesuderinamas su dopingo vartojimu, tačiau, nepaisant sportininkų informuotumo apie dopingo žalą, vykdomos kontrolės ir drausminių pasekmių, antidopingo taisyklių pažeidimas vis dar išlieka problema. Dopingo vartojimas dažnai susijęs su teigiamu požiūriu į dopingą, todėl nuostatų tyrimai padeda geriau suprasti, kokie asmeniniai ir aplinkos veiksniai su tuo susiję. Tam būtinos sociokultūriniu požiūriu pritaikytos, patikimos ir lengvai naudojamos tyrimo priemonės. Tyrimo tikslas – pristatyti klausimyno Adolescent Sport Doping Inventory (Nicholls et al., 2019) adaptavimą ir originalios skalės psichometrines charakteristikas 12–18 metų paauglių imtyje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo 260 sportuojančių paauglių (87 mergaitės ir 173 berniukai), kurių amžiaus vidurkis 16,09 ± 1,78 metų. Paaugliai užpildė anoniminę anketą, patalpintą internete. Jie tyrime dalyvavo savanoriškai. Tyrimo duomenų statistinei analizei naudotos IBM SPSS Statistics 26 ir AMOS 22 versijos. Klausimyno vidinis suderinamumas buvo vertinamas apskaičiuojant Kronbacho alfa (angl. Cronbacho α) ir Makdonaldo omega (angl. McDonaldo ω), taip pat teiginio ir skalės tarpusavio koreliacijos koeficientą. Rezultatai parodė, kad vidinis suderinamumas aukštas: visų klausimyno skalių Kronbacho alfa ir Makdonaldo omega reikšmės buvo didesnės nei 0,70. Taip pat gauta, kad teiginių ir skalės koreliacija svyruoja nuo 0,569 iki 0,900 ir yra priimtina. Siekiant nustatyti Dopingo klausimyno paaugliams validumą, buvo atlikta patvirtinamoji faktorinė analizė, kuri parodė, kad devynių faktorių modelis tinka duomenims. Tą patvirtina gautos suderinamumo indeksų reikšmės – SRMR = 0,054; RMSEA = 0,059, 90 proc. CI = [0,054, 0,063]; CFI = 0,925; TLI = 0,918. Standartizuotų regresijos svorių reikšmės faktoriuose buvo aukštesnės už rekomenduojamas (>0,40) ir svyravo nuo 0,562 iki 0,938. Tai patvirtina klausimyno vidinės struktūros pagrįstumą. Siekiant įvertinti klausimyno konvergentinį validumą, buvo apskaičiuota išskirta vidutinė dispersija (AVE) ir sudėtinis patikimumas (CR), kurių reikšmės (visų latentinių faktorių AVE > 0,5 ir ρc > 0,7) dar kartą patvirtino modelio struktūros patikimumą. Apibendrinant gautus rezultatus, galima daryti išvadą, kad Dopingo klausimynas paaugliams yra validi ir patikima tyrimo priemonė, skirta vertinti 12–18 metų sportuojančių paauglių nuostatas dopingo atžvilgiu ir su jomis susijusius psichosocialinius veiksnius.

The article discusses socialisation problems from the methodological perspective, which are of particular importance in adolescence because this period is closely linked with the most important process, i.e., search for own identity. Therefore, the focus is laid on the inborn powers of individuals, their functions and the role of spiritual dimensions based on transcen-dence and conscience while creating relations with others and oneself in real and virtual spaces is highlighted as well as spiritual values, as foundation of relations, and adolescents’ attitude towards them, which open up access to spirituality education and socialisation.

The article discusses problems of socialization that are particularly significant in adolescence, when a adolescent attempts to find his / her place and establish him / herself in the adult world. The conducted research is based on longitudinal studies and focuses on highlighting some factors that affect the process of socialization in the families of adolescents and non-formal school education.

Šiuolaikinėje paauglių literatūroje, kurioje dažniausiai fiksuojamas kasdienis paauglių gyvenimas ir jų problemos bei socialinės realijos, atsispindi vaiko santykis su tėvu, tėvo vaidmuo, tėvystės jausmas ir šių aspektų transformacijos. Tėvas, kaip ir motina, yra pagrindinis vaiko socializacijos institutas net ir paauglystėje, todėl, atrodo, aktualu analizuoti ir interpretuoti paaugliams skirtus kūrinius, kurie yra ne tik šiuolaikinių paauglių gyvenimo dokumentai, bet ir paauglių literatūros lauko dalyviai, diktuojantys ir atliepiantys naujausias paauglių prozos tendencijas. Šiame straipsnyje išanalizuoti ir palyginti keturi šiuolaikiniai lietuvių ir anglų paauglių problemų prozos kūriniai apie migraciją, juose reprezentuojamas tėvas ir tėvystė, tėvo vaidmuo paauglio socializacijos, tapatumo konstravimo ir psichosocialinės raidos procesuose. Tyrime remiamasi komparatyvine tematologija, kuri dera su Luigi’io Zojos (2006) tėvo istorine, psichologine ir kultūrine perspektyva. Taip pat kūrinių analizei pasitelkiami pagrindiniai paauglių socializacijos aspektai (Broom, Bonjean, Broom 1992; Berns 2009). Atlikus paauglių problemų prozos kūrinių analizę paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo kultūros – ar kūrinį parašė lietuvių, ar anglų rašytojas, – tėvo vaidmens svarba paauglio gyvenime iš esmės vienoda. Pasirinktų romanų tyrimas atskleidė įvairiapusiškus tėvo vaizdinius ir tėvystės apraiškas: nuo tėvo reproduktoriaus iki tėvo, visapusiškai besirūpinančio savo atžala. Palyginus skirtingus tėvo vaizdinius galima daryti išvadą, kad šiuolaikinėje paauglių problemų prozoje tėvo autoritetas iš dalies patyrė tam tikrus pokyčius, kuriuos lėmė ne tiek straipsnyje akcentuojami istoriniai įvykiai, kiek šeimos ideologija, socialinės normos ir vertybės, kultūriniai skirtumai. Todėl dažnai paaugliams skirtuose kūriniuose pastebimas tėvo eliminavimas iš vaiko gyvenimo yra ne tendencinga kultūrinė realija, apibrėžianti tėvo vaidmens sunykimą Vakarų kultūroje, o paauglių literatūros ypatybė, rašytojo kūrybinis žaismas.

The mainpurpose of this research was to analyse the peculiarities of creativity, Health control locus and achievement in learning of adolescent (219 pupils of 9—10 grades general education and art oriented specialization). Methods: • K. Wallston (1978) multidimensional scale health locus of control (MHLC). MHLC provides measures of three dimensions of health locus of control: Internality; Chance and Powerful others. • Personality creativity questionnaire by V. Petrulis (1988,1991) The main results of research are: 1. Parameters reflecting senior pupil' creativity are higher with statistical significance in classes specializing in arts rather than those of pupils learning in general education. 2. There was found statistically significant negative low correlation between the indexes of senior pupils' creativity—"originality" and the indicator of health control locus chance (CHC) (r = -0.202, p = 0.045); "intuition" and "internality" (HLC) (r = -0.282, p = 0.005). 3. There was the negative correlation between the achievements in learning and the indicator of health control locus chance (CHC) of senior pupils in general education.

Phenomenological analysis revealed the importance of the coaches’ – as a sport educators – sport psychologists – sport professional specialist’s role in encouraging parent–child interaction in youth sport. In order to create a positive motivational environment for young athletes there is a need of a positive training and education strategy used by the coach, the coach’s ability to create parental interest in the child’s sport, to build and maintain positive relationships between sport participants, solve ethical and social problems arising in the sporting environment. The effectiveness of the coach’s influence on parent–child interaction in the sporting environment largely depends on the coach’s basic professional skills and intrapersonal competencies acquired in higher sport education institutions, through growing work experience and various professional development programmes.

An evaluation of psychological functioning is important reaching for the better understanding of development in adolescence but at the same time problematic task due to the complexity of the phenomenon (Bishop, 2005; Cooke, Kelley, Fals-Stewart, Golden, 2004; Davison, McCabe, 2006; Fergusson, Horwood, Ridder, 2005; Shanahan, Davey, Brooks, 2003). Researchers usually apply separate methods to evaluate difficulties in different functioning areas. On the other hand, existing methods, allowing evaluating difficulties in several areas of psychological functioning (e.g. Youth Self-Report , Strengths and difficulties questionnaire) are based on the psychopathology perspective, thus measure the prevalence of symptoms (Achenbach, Dumenci, 2001; Goodman, 2001; Goodman et al., 2000; Ivanova, Achenbach, Rescorla et al., 2007). The method presented in this article is based on different assumption that in order to reach better understanding of adolescents’ life it is important to evaluate difficulties of everyday life referring to difficulties typical for most adolescents but not necessarily demonstrating psychopathology. Purpose. Introduce to the composition of Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire and results of primary psychometric analysis. Methods and materials. In the first phase of questionnaire composition an extended list of common difficulties of adolescents was made referring to the analysis of scientific literature leading to the list of 118 items. In the second phase the list was extensively reviewed (resulting in the list of 58 difficulties) and grouped into five areas. The third phase involved formulation of questionnaire items with dichotomous answers (true/false).[...]

Numerous studies where the importance of objective and subjective social interaction for children’s or adolescents’ personality development is analysed, can be found in the scientific literature. More and more attention has been paid to the connection between these variables lately: the significance of children’s personality characteristics on their contacts with significant others is also currently investigated. The aim of this study was to define the significance of adolescents’ developing personality-style on their subjectively experienced quality of contact with parents. Personality-styles are explored following Millon‘s theory (1996): personality- style can be found on a continuum with healthy personality and pathology in opposite ends. In relation to that, they either help in the individual‘s adaptation to social environment or block successful activities (Strack, 1999; Strack & Millon, 2007). Material and methods. Two measurement instruments were chosen: the modified Parental Nurturance Scale (Buri, Misukanis, Muller, 1989) and Personality Styles according to the T. Millon Scale (Urbonavičiūtė, 2006; Jonynienė, 2007). The participants in this research were 423 students from Kaunas City’s Secondary schools (184 boys and 239 girls). Results and conclusions. Multidimensional regression analysis showed a negative significance of the borderline, paranoid personalitystyles, and a positive influence of the narcissistic personality-style, on subjectively experienced quality of contact with parents in adolescents. Thus, the following conclusion was drawn: the stronger borderline and paranoid personality-styles, and the weaker narcissistic personality style the adolescent has, the more positive feelings (such as love, nurturance, emotional warmth, etc.) are experienced in contacts with the parents.[...].

Background. Impression management through physical appearance becomes particularly signi+cant in early adolescents. Even a single detail may result in peer acceptance or non-acceptance. Currently piercing has become one of the most popular appearance detail broadly spread among young individuals and it vary widely according to the placement. Therefore the purpose of this study was to investigate the piercing in0uence on the perceived peer adolescent personality and behavior characteristics. Methodology. Participants of the study were 148 6th grade students from two Lithuanian schools. 52.7% (78) males and 47.3% (70) females, mean age = 12.32. Visual stimulus and questionnaire were given to participants. 3 photographs of adolescent (6th grade) were used for the visual stimulus: without piercing, with pierced lip, and pierced eyebrow. The questionnaire was designed to assess a student’s in a presented picture academic skills, physical and social attractiveness, and appropriate – inappropriate behavior. Results. Student without piercing was perceived as having better academic skills, more attractive physically and behaving more appropriately compared to lip pierced student. Moreover, student with an eyebrow piercing was judged as more attractive physically than student with lip piercing. In addition, data analysis showed that girls would like to communicate with student having an eyebrow piercing more compared with student having lip piercing or without piercing. Conclusion. The piercing has an in0uence on individual’s perception. The di-erence which emerge in judging student with lip piercing and student with an eyebrow piercing show the importance of piercing placement.