The object of this research is creative thinking of 5-7th grade schoolchildren and its cultivation in conditions of differentiated art education. The methods of the research are as follows: theoretical, empirical (adapted short test by E. Torrance on creative thinking in the figural form) and methods of mathematical statistics.

Results of the research. To foster creativity while differentially teaching art, a special model was built up. It was based on formation of groups perpetually changing in the process of teaching according to the following criteria of differentiation: singularities of a teenager’s development in cognitive, identity and psycho-social spheres; variety of creative thinking characteristics; variety of imagination characteristics; variety of visual plastic expression characteristics; unequal knowledge of art theory; various abilities and types of visual plastic expression; different developmental phases of visual plastic expression; varying skills of communication and work in group. The main goals of this model are the following: to find out, on the basis of diversities among schoolchildren, the criteria for general differentiation; to differentiate dynamically without establishment of permanent groups; to ensure favourable conditions of learning for groups of different predisposition; to cultivate creativity according to the schoolchildren’s abilities, needs, interests and motivation of learning; to encourage pupils to perform their tasks creatively; to teach them to work in groups and solve arising problems creatively; to arouse the need of creative self-expression in children.

The data of the experiment show that dynamic differentiated teaching of art had a positive effect on development of creative thinking. More schoolchildren were highly estimated for the freedom and flexibility of their creative thinking, originality and minuteness of thought.

The object of research is the imagination development of the 5-7th grade schoolchildren and its cultivation in conditions of differentiated art education. The methods of the research are: theoretical; empirical (test of R. Nemov); and methods of mathematical statistics. Results of the research. To foster imagination while differentially teaching art a model was built up: it was based on formation of groups, perpetually changing in the process of teaching according to the following criteria of differentiation: singularities of teenager’s development in cognitive, identity and psycho-social spheres; variety of creative thinking characteristics; variety of imagination characteristics; variety of visual plastic expression characteristics; unequal knowledge of art theory; various abilities and types of visual plastic expression, different phases of development of visual plastic expression, varying skills of communication and work in group. The main goals of this model are: to find out, on the basis of diversities among schoolchildren, the criteria for general differentiation; to differentiate dynamically without establishment of permanent groups; to ensure favorable conditions of learning for groups of different predisposition; to cultivate imagination according to the schoolchildren’s abilities, needs, interests, motivation of learning; to encourage pupils to perform their tasks creatively; to teach them to work in groups and solve arising problems creatively; to arouse the need of creative self-expression in children. The data of the experiment show that the dynamic differentiated teaching of art had a positive effect on development of imagination development. The processes of 5-7th grade schoolchildren’s imagination had sped up, themes and objects depicted became more original; much was improved the richness and diversity of imagination as well as completeness, emotionality and impressiveness of pictures.

V–VI klasės – tai adaptavimosi tarpsnis: pakinta mokymo organizavimo pobūdis, didėja dalykinė diferenciacija, pereinama prie dalykinės sistemos (dėsto ne vienas, o keliolika mokytojų). Dėl pasikeitimų sumažėja saugumo poreikio patenkinimas, ne visi vaikai geba iš karto prisitaikyti prie naujų sąlygų, prie atskirų mokytojų reikalavimų bei darbo stiliaus. Negalime nepastebėti teigiamo poslinkio – šių klasių vaikai tampa savarankiškesni. Tačiau V–VI klasių mokinius ištinka kūrybingumo krizė, jie nebenori piešti, tampa pernelyg savikritiški. Straipsnyje siekta apžvelgti ir apibendrinti dailės mokymo V–VI klasėse diferencijavimo reikalingumą ir galimybes. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir nuomonių apklausos anketa. Tyrime dalyvavo Vilniaus Mindaugo vidurinės mokyklos V–VI klasių mokiniai (iš viso 281). Tyrimo duomenys rodo, kad beveik pusė V–VI klasių mokinių nepatenkinti dailės pamokų metu gautais rezultatais. Todėl, norint jiems padėti, tikslinga diferencijuoti dailės mokymą. Iš tyrimo duomenų matyti, kad tik mažuma V–VI klasių mokinių skiria dailei didesnį dėmesį negu kitoms veiklos formoms ir yra pasirinkę ją užklasinėje veikloje. Tai rodo, kad V–VI klasių mokinių veikloje dailė užima minimalią vietą. Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad, dėstant dailę V–VI klasėse, yra tikslinga sudaryti mokinių grupes pagal jų poreikius ir interesus, požiūrį į dailės mokymą ir mokymąsi, gebėjimus.

Paauglystėje mažėja susidomėjimas kūrybine veikla, kadangi šio amžiaus mokiniai pradeda kritiškai vertinti savo kūrybą. Tačiau ne visi paaugliai abejingi kūrybai. Koks tokių, kūryba užsiimančių paauglių požiūris įdailės pamokas, bandoma šiame straipsnyje atskleisti atliktų tyrimų pagrindu. Užsiimantys kūrybine veikla paaugliai labiau domisi dailės pamokomis ir tęstine šios srities veikla. Kai motyvacija teigiama, jie drąsiau išbando naujas technikas ir priemones, pozityviau vertina savo kūrybines galias, kūrybos rezultatus ir labiau pasitiki savo jėgomis.

Straipsnyje aptariama dailės mokytojo kompetencija kaip paauglių kūrybingumo raidą lemiantis veiksnys. Taip pat nagrinėjamas mokytojų požiūris į paauglių dailės veiklą ir diferencijuotą dailės mokymą.

The article examines the problem of working in groups and the possibilities of teaching information skills in art lessons. Such work in art lessons is sufficiently acceptable and beneficial because pupils can exchange as diverse information as possible, apply new strategies, share experience, help one another, and see different ways of solving problems. Pupils have the possibility of evaluating their own views, thoughts, and actions in the context of the opinions and thoughts of the other pupils, which creates a possibility of learning how to evaluate and make decisions. In addition, a group situation stimulates the creation of new ideas, i.e. the idea of member of the group arouses new suggestions by others. By multiplying ideas, their quality improves; pupils not only see a spectrum of ideas but also different ways of realizing them, which develops creativeness. After performing the study, it was discovered that working in groups is the preference of 7th form pupils while 5th and 6th form pupils prefer that assignments be assigned to the whole class. It is possible to explain this situation by the fact that working in groups requires good interpersonal skills and these so far have not yet developed sufficiently. Working in groups requires the use of all the information skills, i.e. group members must define the task, foresee strategies for attaining the information, find sources of information, make use ofthe information, as well as synthesize and evaluate the results ofthe group’s work. Pupils, when working in groups, are stimulated to disseminate information, to accept it, in addition to apply the information obtained and to think critically. The capability to work creatively in a team is taught.

Paauglystėje mažėja susidomėjimas kūrybine veikla, mokiniai kritiškai vertina savo kūrybą. Norint sužadinti domėjimąsi daile ir norą jos mokytis, geriau diferencijuoti mokymą. Norint Įveikti šio amžiaus tarpsnio vaizduojamosios veiklos krizę neužtenka vien tik suskirstyti mokinius Į grupes pagal tam tikrus kriterijus. Svarbu išsiaiškinti, koki poveiki toks mokymas daro mokiniams, kaip jie jautėsi taip dirbdami, kokie tokio darbo privalumai, trūkumai.

Straipsnyje nagrinėjamas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo poveikis paauglių dvasingumui. Dailės kūryba bendrojo lavinimo mokykloje suprantama kaip dvasinės raiškos, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, kūrybinių gebėjimų, estetikos poreikių ugdymo sritis, sudėtinė visapusio ugdymo dalis. Paauglystės amžiuje dingsta spontaniškas kūrybingumas, kinta mokinių mąstymas. Juos ištinka krizė, kurios padariniai lemia tolesnį paauglių santykį su menu. Turėtų būti rasta tokia ugdymo forma, kuri būtų adekvati asmens kultūros pokyčiams. Ta forma turėtų tenkinti paauglių raiškos poreikius ir dailės dalyko atitinkamą turinį. Remiantis šiais ugdymo turinio elementais turėtų keistis ir poveikio asmenybei sistema. Šitokią kuriamą sistemą atitinka dinamiškai diferencijuotas dailės mokymas, kuris garantuoja kūrybingumo raidą ir tarpasmeninius santykius bendradarbiaujant

Kūrybinę veiklą žadina ne vienas motyvas, o visa sistema įvairiausių motyvų, kurie tarpusavyje yra susipynę ir papildo vienas kitą. Ne visi motyvai turi tiesioginės įtakos kūrybinei veiklai, nes vieni jų pagrindiniai, kiti-šalutiniai. Straipsnyje, remiantis anketine apklausa ir adaptuotu E. Torrance’o kūrybinio mąstymo (figūrinės formos) testo duomenimis, nagrinėjama I-IV kurso meno srities studentų vidiniai ir išoriniai dailės mokymosi motyvacijos veiksniai.

Straipsnyje aptariamos vaikų vizualinės raiškos fazės bei žmogaus vaizdavimo pagrindiniai bruožai. Tyrime remtasi mokslininkų išskirtomis raidos fazėmis. Pastebimas žmogaus vaizdavimo piešinyje kitimas nuo schematinio jo kūno dalių priešmokyklinio amžiaus vaikų piešiniuose iki realistiškesnių ir dinamiškesnių detalių mokyklinio amžiaus vaikų piešiniuose. Priešmokyklinio amžiaus vaikų žmogaus katvaizdai labai schematizuoti, kūnas vaizduojamas naudojant geometrines figūras. Mokyklą lankančių vaikų žmogaus kūnas piešiniuose plastiškesnis, labiau detalizuotas, žmogus dažniau vaizduojamas judesyje