Kai kurie vagystės kriminalizavimo probleminiai aspektai Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Vosyliūtė, Andželika | Vilniaus universitetas | LT |
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2020 | 2(22) | 40 | 59 |
Straipsnyje nagrinėjamas vagystės kriminalizavimas Lietuvos ir kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pateikiama vagystės sąvokos istorinė apžvalga, analizuojamas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių taikymas kriminalizuojant vagystę. Atliekant sisteminę baudžiamosios teisės teorijos ir teismų praktikos analizę,identifikuojami kai kurie probleminiai vagystės kriminalizavimo Lietuvos baudžiamajame kodekse aspektai ir formuluojami pasiūlymai vagystės kriminalizavimo tobulinimui. Rengiant šį darbą, buvo naudotasi Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, teisės aktais, analizuojami lietuvių, rusų ir anglų teisininkų mokslininkų darbai, kurie yra susijęsu aptariama tema. Šiame darbe,be kita ko,yra analizuota teismų praktika, kuri susijusi su kai kurių pagrindinių vagystės požymių nustatymo problematika. Darbe yra lyginamos užsienio šalys bei pabrėžiama, kiek ir kokie požymiai taikomi apibrėžiant vagystę minėtų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Šio darbo tikslas yra atskleisti vagystės kriminalizavimą Lietuvos BK, nustatyti tokio kriminalizavimo privalumus ir trūkumus. Šiame tyrime yra pateiktos išvados, kurios padės geriau suprasti esmę. Išvadose minėtina, kad lyginant vagystės sąvoką su kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, vagystė dažniausiai suprantama taip pat kaip ir pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, tik išskyrus Rusijos ir Ukrainos baudžiamuosius įstatymus. Taip pat, pažymėtina, kad vagystės dalyko išplėtimas nėra tikslingas, tačiau diskutuotina dėl siauresnio vagystės dalyko nustatymo. Pabrėžtina, kad,norint pasiekti tinkamą vagystės reglamentavimą Lietuvos baudžiamajame įstatyme,būtų tikslinga Lietuvos BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti vagystės subjektyviosios pusės požymį –pasisavinimo tikslą.
Article is aimed to analyze theft, as it is foreseen in Article 178 (theft) of The Criminal Code of the Republic of Lithuania. The aimof this study is to reveal the advantages and disadvantages of criminalizing theft in Lithuanian criminal law and to submit proposals to the legislator regarding adding and amending features of the act. In order to achieve these goals, the following tasks are set: to provide a historical overview of the criminalization of theft, to perform a detailed analysis of the criminalization of theft in the criminal laws of Lithuania and other countries, to submit proposals to the legislator of the Republic of Lithuania regarding the establishment of a certain subjective features of theft, to find out whether it is necessary to expand the subject matter of the theftinLithuanian criminal law. While trying to evaluate the current legal regulation established in the CC of Lithuania, at the same time the authors examine the criminal laws of other countries (Germany, Poland, Hungary, France, etc.)In their article, the authors also examine the identification of objective and subjective features in criminalizing theft. The authors point out that, for example, criminalization of theft in criminal law, in some countries, including Lithuania, name propertyof another(Latvia, Estonia, Poland, Russia, Italy, Australia, England) as theft, others a objectof another(Germany, Hungary, France, Turkey), and still others (Canada and England) use a broader term to define the subject of theft -money, any other movable and immovable property, as well as the right of claim and other intangible property. Moreover, the authors point out that subjective features (motive and purpose) in criminalizing theft are not enshrined in Article 178 of the CC of Lithuania. Meanwhile, the criminal laws of some foreign countries also define theft as a sign of selfishness -seeking to obtain(material) benefits [...].