Sportininkų mitybos, fizinio išsivystymo ir įmičio būklės tyrimas bei jų tarpusavio sąsajų vertinimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
Stukas, Rimantas | Vilniaus universitetas | LT |
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2009 | 1 | 42 | 48 |
Darbo tikslas – ištirti sportininkų faktinę mitybą, įmičio būklę ir fizinę būklę, įvertinti jų tarpusavio sąsajas ir gautus duomenis pritaikyti sprendžiant didelio meistriškumo sportininkų rengimo problemas. Tiriamųjų kontingentą sudarė 19–23 metų sportininkai (n=20), kultivuojantys daugiau ištvermės reikalingas sporto šakas. Laboratorinių tyrimų metu buvo nustatyti kai kurie fizinės būklės rodikliai: ūgis, kūno masė ir jos komponentai – riebalų ir raumenų masė (kilogramais ir procentais), raumenų ir riebalų masės indeksas (RRMI) bei kūno masės indeksas (KMI). Ištirta faktinė mityba. Nustatyta maisto racionų cheminė sudėtis ir energinė vertė. Įvertintas maistinių medžiagų subalansuotumas racionuose ir tai, kaip jų kiekiai atitinka organizmo fiziologinius poreikius. KMI rodo nedidelį antsvorį dėl didelės raumenų masės. Sportininkų procentiniai vidutiniai riebalinės masės rodikliai optimalūs (11,01 ± 0,69 %). Dėl didelės raumenų ir mažos riebalų masės labai didelis raumenų ir riebalų masės indeksas (5,41 ± 0,41). Baltymų sportininkų maiste pakanka. Patenkinamą bendro baltymų kiekio dalį sudaro gyvūninės kilmės baltymai (vidutiniškai 66,9 %).
Dauguma tirtų asmenų pervertina baltymų svarbą mityboje, ypač sureikšmina baltyminius maisto papildus ir, esant neadekvačiai dideliam baltymų kiekiui jų maiste (iki 3,6 g kilogramui kūno masės), nuolat vartoja baltyminius maisto papildus. Su baltymais gaunama energija sudaro vidutiniškai 14,3 % sportininkų per parą su maistu gaunamos energijos. Sportininkai su maistu per mažai gauna pagrindinės energinės maisto medžiagos – angliavandenių. Mono- ir disacharidų pakanka arba net per daug, trūksta lėtai įsisavinamų polisacharidų. Su angliavandeniais sportininkai gavo 43,8 % paros energijos. Bendras riebalų kiekis visų tiriamųjų racionuose didelis, individualūs rodikliai svyruoja nuo 98 g iki 310 g. Bendrai su riebalais gaunama energija sudaro 41,9 % sportininkų vidutiniškai per parą su maistu gaunamos energijos. Maisto medžiagų nesubalansuotumą rodo ir kiekybinis santykis tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių faktiškame racione – 1 : 1,3 : 3,1. Sportininkų gaunamas su maistu energijos kiekis (nuo 41,6 kcal/ kg iki 70,7 kcal/kg, vidutiniškai 54,5 kcal/kg) visiškai padengė jų paros energijos sąnaudas. Analizuojant sportininkų maisto raciono ir jų fizinio išsivystymo atskirų požymių tarpusavio ryšius nustatyta, kad kūno masė ir raumenų masė turėjo stiprų ryšį su bendru baltymų kiekiu (r = 0,41 ir r = 0,43), su gyvūninių baltymų kiekiu (r = 0,48 ir r = 0,51), silpną ryšį – su maisto racionų energine verte, angliavandenių ir riebalų kiekiu jame, o kūno riebalų masė turėjo silpną ryšį tik su gyvūninių baltymų kiekiu ir energine verte, nepriklausė nuo riebalų ir angliavandenių bei jų komponentų kiekio maiste.
Paaiškėjo, kad sportininkų vidutiniame maisto racione trūksta vitamino A (retinolio pavidalu), vitaminų B1, B2, PP, D, Bc kiekiai yra arti minimalios rekomendacijų ribos, vitaminų C, E, B6, B12, H, B3 kiekiai atitinka rekomenduojamus. Daugumos mineralinių medžiagų kiekiai vidutiniame sportininkų maisto racione artimi subalansuotos mitybos rekomendacijoms. Labai dideli vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač mikroelementų, kiekio svyravimai individualiuose maisto racionuose rodo, kad šių maisto medžiagų kiekiai sportininkų maiste turi būti koreguojami individualiai.
The majority of the investigated persons overrate importance of proteins in their nutrition, they especially put importance on protein food supplements and constantly use them even having inadequately great amount of proteins in their daily nutrition – up to 3.6 grams for a kilogram of body mass. Proteins enriched energy intake compile in average 14.3 percent of athletes‘ daily nutritional energy. Athletes receive too little carbohydrates, the main energy nutritional substance. Mono and disaccharides are enough and even too much, however slowly intaken polysaccharides are lacking. Athletes received 43.8 percent daily energy with carbohydrates. General amount of fat in all investigated ratios was great, individual indices deviated from 98 g to 310 g. Energy, received together with fats, compile 41.9 percent of athletes‘ daily average nutritional energy intake. Imbalance between alimentary substances is shown also by quantity relation among proteins, fats and carbohydrates in factual ratio, which is 1:1,3:3,1. Athletes‘ energy amount with food intake (from 41,6 kcal/kg to 70,7 kcal/kg, in average 54,5 kcal/kg) completely covered their daily energy expenditures. Analysis on athletes‘ food ratio and their physical development different features interrelations showed that body mass and muscle mass were in strong relation with general proteins amount (r=0,41 and r=0,43), with animal proteins amount (r=0,48 and r=0,51), weak relation with food ratios energy value as well as with amount of carbohydrates and fats in it, and body fats mass was in weak relation only with animal proteins and energy value, did not depend on fats and carbohydrats and amount of their components in nutrition.
The aim of the work was to investigate athletes‘ factual nutrition, nutrition status and physical state as well as to evaluate interrelations of these factors in dealing with elite athletes‘ professional training issues. The contingent of the investigated was made up of 19-23 year old athletes (n=20) practicing more in endurance sports. Laboratory investigations established some of the physical state indices, such as height, body mass and its components – fat and muscle mass (by kilos and percents), muscle and fat mass index (MFMI), also body mass index (BMI). Factual nutrition has been investigated. Chemical composition and energetic value has been calculated. Evaluation on balance of alimentary substances in ratios was made, considering compliance of their amount with organism physiological needs. BMI exposed small overbalance due to big muscle mass. Athletes‘ percentual fat mass average indices showed to be optimal (11.01 ±0.69 perc.). Big muscle mass and little fat mass was the cause of rather great muscle-fat mass index (5.41 ±0.41). In athletes‘ nutrition, proteins are enough. Satisfactory part of general proteins amount is composed of animal proteins (in average – 66.9 perc.).
In athletes‘ average food ratio, vitamin A is lacking (as a retinol), vitamin B1, B2, PP, D, Bc amounts are close to minimal recommended scale, and amounts of vitamins C, E, B6, B12, H, B3 correspond to those recommended. Majority of mineral substances amounts in average athletes‘ food ratios are close to balanced nutrition recommendations. Significant deviations of vitamins and mineral substances, in particular microelements, in individual food ratios show that amounts of these alimentary substances in athletes‘ nutrition must be adjusted individually.