Didelio meistriškumo krepšininkių fizinio išsivystymo ir mitybos sąsajos
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
Stukas, Rimantas | Vilniaus universitetas | LT |
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 4 | 39 | 45 |
Ištirta 13 Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėjų parengiamojo laikotarpio įvadiniame mikrocikle. Jų vidutinis amžius – 25,8 metai, vidutinis treniravimosi stažas – 12,3 metų. Nustatytas ūgis, kūno masė ir jos komponentai (riebalų ir raumenų masė), optimali kūno masė ir normalios kūno masės ribos, apklausos ir svėrimo metodu ištirta faktiška mityba. Sudaryti žaidėjų individualūs rekomenduotini maisto racionai. Palyginus tirtų krepšininkių fizinį išsivystymą su pasaulinio lygio krepšininkėmis, mūsų žaidėjų fizinio išsivystymo rodiklius galima vertinti gerai. Ūgis artimas Australijos rinktinės žaidėjų ūgiui, o svoris net kiek mažesnis, gerai išvystytas raumenynas (viršija 50 % bendros kūno masės), nedidelė riebalų masė, jos procentinė išraiška (10–16 %) atitinka krepšininkėms būdingus rodiklius, aukštas raumenų ir riebalų masės indeksas. Vertinant krepšininkių organizmo aprūpinimą pagrindine maisto medžiaga – baltymais –matyti, kad pagal bendrą jų kiekį maisto racione ir dalį, gaunamą su gyvūniniais maisto produktais, tik dviejų žaidėjų baltymų kiekis buvo šiek tiek mažesnis už rekomenduotiną, daugumos – artimas rekomendacijai, o trijų viršijo saugaus baltymų vartojimo ribą. Krepšininkių vidutiniuose maisto racionuose daug riebalų, net augalinių riebalų dalis viršija rekomendacijas. Labai dideli, didesni už baltymų, riebalų kiekio svyravimai nustatyti individualiuose sportininkių racionuose. Krepšininkių vidutiniuose maisto racionuose trūksta angliavandenių, pagrindinės energinės maisto medžiagos. Neracionali jų sudėtis: daug mono- ir disacharidų (54 %), per mažai lėtai įsisavinamų polisacharidų (46 %). Tik viena žaidėja su maistu gavo rekomenduojamą angliavandenių kiekį.
Kai kurių žaidėjų faktiškai gaunamas angliavandenių kiekis nesudarė pusės rekomenduotino. Dideli angliavandenių kiekio svyravimai individualiuose maisto racionuose. Dideli maisto medžiagų svyravimai individualiuose maisto racionuose rodo, kad racionalizuoti sportininkų mitybą reikia tik pagal individualius rodiklius. Krepšininkių maisto racionų ir fizinio išsivystymo rodiklių tarpusavio ryšių analizė parodė, kad nei kūno masė, nei jos komponentai (riebalų ir raumenų masė) neturėjo patikimų sąsajų su maisto raciono energinėmis maisto medžiagomis. Tarpusavio priklausomybės tendencijos nustatytos tarp ūgio bei maisto medžiagų ir tik maisto racionų energinė vertė priklauso nuo ūgio.
indices correlation has revealed that body mass as well as its components (fat and muscle mass) does not have reliable links to energy supplying nutrients in food ration. Interdependence tendency exists between height and nutrients; food rations energetic value only depends on height.
Thirteen women basketball players from Lithuanian national basketball team were analyzed during the initial microcycle of preparatory period. Average players’ age was 25.8, average training experience – 12.3 years. Height, body mass and its components (fat and muscle mass), optimal body mass, and normal range of body mass were estimated; factual nutrition was researched with applied survey-data weighing method. Individual recommended/optimal food ration for the players was formed. In comparison of analyzed women basketball players’ physical development with world-class women basketball players, we can fully evaluate indices of their physical development. Height indices are close to Australia national team players’ height, weight indices are lower, musculature is developed well (exceeds 50 % of body mass), fat mass is moderate and its percentage matches indices, characteristic to players, – 10-16 %,
muscle and fat mass index is high, too. When evaluating players’ organism provision with the main nutrient – protein – in line to its amount in food ration that is received with animal food products, only two players had protein amount slightly lower than recommended, others had it close to recommended norm, and three had it exceeding safe protein intake limit. Average basketball players’ food rations contain much fat; even vegetable fat intakes exceed recommended limits. Very large fluctuations in fat mass, even larger than in proteins, were measured in individual athletes’ rations. Basketball players’ average food rations lack carbohydrates – the main energy supplying nutrient. Unbalanced its composition was rated: much mono- and disaccharides (54 %) and too little polysaccharides of slow digestion (46 %). Only one player had recommended carbohydrates amount with food intakes. Factual carbohydrates amount of some players did not reach the half of recommended norm. High carbohydrates amount fluctuations have been estimated in individual food rations. High nutrients fluctuations in individual food rations reveal that athletes’ nutrition has to be rationalized considering their individual indices. Analysis of food rations and physical development