Pirmaklasių ankstyvoji gyvenimo patirtis kaip adaptacijos mokykloje emocinis veiksnys = Early life experience of first-formers as an emotional factor in getting adapted to school environment
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2011 | 27 | 32 | 44 |
Vaikystė yra ne tik žmogaus raidos, bet ir visuomenės edukacinės, dvasinės kultūros raidos produktas. Šiame darbe siekiama atskleisti, kaip šiuo laikotarpiu šeima galėtų padėti vaikui išsiugdyti adaptacijai reikiamas savybes, padėsiančias pritapti visuomenėje – mikro- ir makroaplinkoje, kas jam padeda tapti socialinės grupės, visuomenės nariu, kokios adaptavimosi problemos kyla vaikystėje. Pirmaklasių adaptavimosi mokykloje problemos iki šiol nėra tinkamai įvertintos, išanalizuotos, nors jos prognozuoja ateitį. Nėra skiriama pakankamai dėmesio vaikų harmoningos asmenybės ugdymui ikimokykliniu laikotarpiu ir jų adaptacijai pirmoje klasėje koreguoti. Ypač šiame amžiaus tarpsnyje yra svarbi šeimos ugdomoji sąveika, kuri daro didelę įtaką vaiko prieraišumui, savarankiškumui, pasitikėjimui savimi, taisyklių laikymosi saviugdai. Straipsnyje analizuojami vaiko ikimokykliniai potyriai kaip adaptacijos pirmoje klasėje veiksnys. Vaikų dvasinių, vertybinių potyrių įvairovė ir kokybė tiesiogiai yra susiję ir labiausiai priklausomi nuo šeimos institucijos, kuri yra pirminė, todėl ir jos poveikis vaiko asmenybės ugdymosi požiūriu yra stipriausias.
Šeima kaip dvasinė institucija tiesiogiai yra veikiama šiandienėje visuomenėje vykstančių socialinių, kultūrinių ir edukacinių procesų, kurie per šeimą veikia vaikus.
Childhood is not just a product of human development but also a product of development of society’s educational and spiritual culture. This paper aims to disclose how nowadays the family helps the child to develop adaptation instruments which would facilitate his/her adaptation to the society – in a micro-macro environment, to show what helps the child to become a member of a social group and the society, what adaptation problems arise during the childhood. Problems of school adaptation of the first-formers have not been properly assessed and analysed so far, though they foresee the future. No proper attention has been paid to the development of the harmonious personality during the pre-school period and to the correction of their adaptation during the first-school year. The paper deals with the child’s experiences of the pre-school period as a factor influencing school adaptation in the first form. Variety and quality of children’s experiences are directly related and most of all depend on the family of the spiritual institution, so its impact is the strongest in terms of the development of the child’s personality.