Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzuliantų Smolensko vaivadijos seimelių vietos lokalizavimo problema 1667–1794 m
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2019 | 115 | 3 | 28 | 51 |
Straipsnyje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) egzuliantų, arba vadinamųjų politinių tremtinių, bajoriškosios savivaldos institucijos Smolensko ir Starodubo seimelių vietos lokalizavimo problema 1667–1794 m. laikotarpiu. Remiantis ne tik Abiejų Tautų Respublikos seimo konstitucijomis, bet ir sistemiškai panaudojant egzuliantų seimelių dokumentus, analizuojami XVII a. pabaigos projektai Smolensko vaivadijos kanceliariją ir seimelių veiklai skirtas patalpas įrengti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, lokalizuojamos vietos, kuriose XVIII a. buvo įteisinti ir vykdavo seimelių posėdžiai (Vilniuje – Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, Basųjų karmelitų vienuolynas, Alytuje ir Žiežmariuose – parapinės bažnyčios ir kt.), nustatomos netradicinės veiklos vietos (LDK vyriausiojo tribunolo rūmai) ir jų pasirinkimo aplinkybės. Atliekant tyrimą buvo taikomi aprašomasis ir lyginamasis (komparatyvistinis) tyrimų metodai, atsižvelgta į teisės archeologijoje ir lokaliuose tyrimuose taikomą teorinį diskursą.
The article discusses the problem of localization of the Smolensk and Starodub sejmiks-in-exile of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the period 1667–1794. Based not only on the Constitutions of the Seimas of the Polish-Lithuanian Commonwealth, but also on the systematic use of documents of the sejmiks-in-exile, were analyzed the ends of the 17th century projects for the establishment of the Smolensk Voivodeship office and premises for the activities of the sejmiks in the territory of Vilnius Lower Castle, were localized places of the 18th century sessions of the sejmiks (Bernardine Church and Monastery in Vilnius, Carmelite Monastery in Vilnius, parish churches in Alytus and Žiežmariai, etc.) and were determined places of non-traditional activity (in the Palace of the Supreme Tribunal of the GDL). The research used descriptive and comparative research methods, taking into account the theoretical discourse used in archeology of law and local research.