Understanding immigrant identity: the transnational practices of Lithuanian Americans. “Vis dar lietuviai” (“Still Lithuanians”)
| Author | Affiliation | ||
|---|---|---|---|
Senn, Ann | Bethel University | US | |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2023 | 2(36) | 7 | 30 |
Straipsnis skirtas Amerikos lietuvių kultūrinio atsparumo ir transnacionalinių ryšių sklaidai kintančių geopolitinių aplinkybių fone parodyti. Beveik 600 tūkstančių JAV gyvenančių Amerikos lietuvių yra reikšminga platesnės lietuvių diasporos dalis. Priešingai asimiliacijos naratyvui, dažnai siejamam su JAV „lydymosi katilu“, lietuviai Amerikoje išlaikė savitą ir atsparią kultūrinę tapatybę, nors didžioji dauguma (94 %) gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Autorės siekė ištirti individualias ir kolektyvines Amerikos lietuvių perspektyvas dvigubos tautinės tapatybės, šeimos istorijos, tradicinių papročių ir geopolitinių įvykių temomis. Pripažindamos patirčių, susiformavusių per kelias migracijos bangas, įvairovę, tyrėjos atrinko penkiolika emigracijos bangų ir amžiaus grupių Amerikos lietuvių, palaikančių stiprius šeiminius ryšius su Jungtinių Amerikos Valstijų Vidurio Vakarų regionu, ir 2022–2023 m. atliko pusiau struktūruotus interviu. Straipsnyje palyginami ir sugretinami tyrimo dalyvių požiūriai į įvairias emigracijos bangas ir kartas. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad, nepaisydami laiko tėkmės, Amerikos lietuviai puoselėja ir išreiškia savo savitą kultūrinę tapatybę, pasididžiavimą ir ryšį su Lietuva. Mokslininkams, kurie tyrinėja kintančią šiuolaikinės lietuvių diasporos mozaiką, ši studija gali būti vertinga dėl tyrimo dalyvių ir autorių įžvalgų apie kultūros išsaugojimo ir adaptacijos diasporos bendruomenėse įvairiapusiškumą.
This research explores the cultural resilience and transnational connections of Lithuanian Americans against a backdrop of shifting geopolitical landscapes. The nearly 600 thousand Lithuanian Americans living in the United States represent a notable demographic within the broader Lithuanian diaspora. Contrary to the assimilation narrative often associated with the United States “melting pot”, Lithuanian Americans have maintained a distinct and resilient cultural identity despite the fact that the significant majority (94%) were born in the United States. The authors sought to explore individual and collective perspectives of Lithuanian Americans on the topics of dual national identity, family history, traditional practices, and geopolitical events. Recognizing the potential diversity of experiences shaped through multiple waves of emigration over time, the researchers recruited fifteen Lithuanian Americans across different emigration waves and age groups with strong family ties to the Midwest United States region and conducted semi-structured interviews in 2022–2023. The authors compare and contrast the perspectives of research participants across emigration waves and generational distance. Ultimately, they present a nuanced view into how a group of Lithuanian Americans cultivated and expressed their distinctive cultural identity, pride, and connection with Lithuania despite the passage of time. As researchers continue to explore the evolving mosaic of the modern Lithuanian diaspora, this study may contribute valuable insights into the multifaceted nature of cultural preservation and adaptation within diasporic communities.