Didelio meistriškumo žaidėjų patiriami išoriniai ir vidiniai krūviai paplūdimio bei salės tinklinio rungtynių metu
| Author | Affiliation |
|---|---|
Biciušas, Šarūnas | |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025 | 1(107) | 50 | 57 |
Šiame tyrime nagrinėjami išoriniai ir vidiniai krūviai salės ir paplūdimio tinklinio rungtynių metu. Dvylika nacionalinės vyrų lygos žaidėjų dalyvavo trejose paplūdimio tinklinio ir vienoje salės tinklinio simuliacinėse rungtynėse. Rungtynių metu buvo naudojama VXSport sekimo sistema, kuri padėjo analizuoti žaidimo veiklą, siekiant įvertinti įvairius judėjimo veiklos bei fizinio pajėgumo rodiklius. Buvo atliktas statistinis duomenų apdorojimas, siekiant nustatyti skirtumus tarp abiejų tinklinio žaidimo formatų, įvertinant objektyvius išorinius ir vidinius patirto fizinio krūvio dydžius. Analizė neparodė reikšmingų išorinių krūvių skirtumų, išskyrus šuolių skaičių <20 cm aukščio zonoje, kuris buvo didesnis paplūdimio tinklinyje. Tačiau paplūdimio tinklinis sukėlė didesnį fiziologinį atsaką nei salės tinklinis, įskaitant padidėjusį vidutinį ir didžiausią širdies susitraukimų dažnį, ilgesnį laiką, praleistą 90–100 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio zonoje, ir didesnį energijos suvartojimą. Šie rezultatai parodo, kad aplinka, tokia kaip smėlio aikštelės danga, yra reikšminga sukeliant vidinį krūvį. Rezultatai patvirtina individualiai pritaikytų treniruočių programų, kurios būtų susijusios su skirtingu tinklinio formatu, poreikį. Be to, šis tyrimas pateikia rodiklius, kuriose matomas paplūdimo ir salės tinklinio rungtynių realus krūvio pobūdis, ir leidžia numatyti planavimo apimtis ir praktinį pritaikymą sportininkams bei treneriams.
This study investigates the external and internal loads experienced by male high-performance athletes during indoor and beach volleyball matches. Twelve national-level players participated in three simulated beach volleyball matches and one simulated indoor volleyball match. Game activities were analyzed using the VXSport tracking system to evaluate various indicators of movement and physical exertion. Statistical analyses were conducted to compare the two volleyball formats, focusing on objective measures of external and internal load. Results revealed no significant differences in most external load indicators, with the exception of a higher number of jumps under 20 cm in beach volleyball. However, beach volleyball was associated with significantly greater internal load, including higher mean and peak heart rates, increased time spent in the 90–100% maximum heart rate zone, and greater overall energy expenditure. These findings highlight the influence of environmental factors – particularly sand surface – on internal physiological stress. The results underscore the importance of individualized training programs tailored to the specific demands of each volleyball format. This study provides practical insights and real-world load indicators to inform training strategies for athletes and coaches in both beach and indoor volleyball contexts.