Socialinių veiksnių reikšmingumas Lietuvos mokyklą baigiančių mokinių fizinio aktyvumo įpročiams
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 4 | 22 | 29 |
Tyrimo tikslas – įvertinti socialinių veiksnių (šeimos ir ugdymo aplinkos) reikšmę Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas baigiančių mokinių fizinio aktyvumo įpročiams. Tyrimo imtis reprezentuoja Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą baigiančių 16–19 metų mokinių situaciją. Į duomenų bazę įtraukta 1035 mokinių duomenys (385 berniukų ir 650 mergaičių): 48,4 % tiriamųjų mokėsi 11-ose, 51,6 % –12-ose klasėse; 52,7 % gyveno mieste, 47,3 % – mažame miestelyje, kaime. Į duomenų bazę taip pat įtraukta 463 tėvų anketos: 49,2 % yra miesto mokyklų mokinių tėvai, 50,8 % – mažo miestelio ar kaimo mokyklų. Tyrimo pobūdis – paplitimo tyrimas. Pagrindinis metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tarp socialinių veiksnių, potencialiai reikšmingų mokinių fizinio aktyvumo įpročiams, tirti tėvų išsilavinimas ir šeimos turtingumas, taip pat ugdymo veiksniai: realus mokinių pamokų ruošos laikas, galimybė būti fiziškai aktyviems mokykloje per pertraukas, mokinių gebėjimas planuoti darbo ir poilsio laiką, informuotumas fizinio aktyvumo tema, sveikatai palankių įpročių ugdymas šeimoje ir mokinio, ir tėvų vertinimu. Pateikiami tyrimo rodikliai, statistiškai reikšmingi ugdytinių fizinio aktyvumo įpročiams. Nustatyta, kad mokiniams, kurių motinų išsilavinimas yra aukštasis, labiau būdingas optimalus fizinis aktyvumas (43,2 %), palyginus su bendraamžiais, kurių motinos turi specialųjį vidurinį ir žemesnį išsilavinimą (33,5 %). Šio požymio skirtumai reikšmingi miestuose gyvenantiems tiriamiesiems. Mokiniai, ruošiantys pamokas 13 val. ar mažiau per savaitę, kaip rekomenduojama higienos normose, dažniau pasižymi optimaliu fiziniu aktyvumu (66,1 %), palyginus su tais, kurie pamokas ruošia per ilgai (53,7 %).
Tarp blogai ar patenkinamai galimybę mokykloje per pertraukas pajudėti vertinančių mokinių dažniau buvo tokių, kurie pasižymi nepakankamu fiziniu aktyvumu (94,2 %), palyginus su tais, kurie mano, kad aplinkos sąlygos judėjimui mokykloje yra palankios (90,6 %); dvyliktokams palyginti su vienuoliktokais mokyklos aplinkos sąlygos labiau reikšmingos. Tarp tų, kurie anketose pažymėjo, kad negeba planuoti savo laiko ir bijo, kad nespės pasiruošti abitūros egzaminams, yra 52,1 % nepakankamo ir 40,5 % optimalaus fizinio aktyvumo respondentų. Šis požymis ypač būdingas mergaitėms ir miesto gyventojams. Išvada: motinos aukštasis išsilavinimas, optimalus pamokų ruošos laikas, palankios galimybės pajudėti per per - traukas, mokinių gebėjimas planuoti darbo ir poilsio laiką yra reikšmingi užtikrinant 11–12 klasių mokinių optimalų fizinį aktyvumą.
Optimal physical activity was more characteristic for the students whose mother’s education is higher (43,2%) compared to the coevals with lower maternal education (33,5%), χ 2 =11,19, p=0,011. This difference is significant for the students, who live in the city. Students whose homework’s doing duration does not exceed the limit of 13 hours during the week, as it is recommended in the hygienic regulations, characterize optimal physical activity (66,1%) more often compared to those who prepare homework longer (53,7%), χ 2 =15,68, p=0,0001. Insufficient physical activity was more prevalent among those students who considered their ability to move actively at school as poor or insufficient (94,2%) compared to those, who evaluated this possibility as good (90,6%), χ 2 =4,6, p=0,032; to 12-formers these possibilities are more important than for 11 – formers. Among the students who indicated they lack the ability to schedule work and leisure time 52,1% of the respondents were characterized to have insufficient physical activity and 40,5% optimal physical activity, χ 2 =13,38, p=0,0001. This evidence is especially important among the girls and residents of the cities. Conclusion. Mother’s higher education, optimal duration of homework, favourable possibilities to move actively during the brakes at school, student’s ability to schedule work and leisure time are important in ensuring optimal physical activity among the 11-12 form students.
The aim of this paper was to determine significance of social factors, as family and education environment, for the habits of physical activity of Lithuanian students graduating from secondary schools. Methods. The study sample represents Lithuanian schoolchildren aged 16-19 years of secondary schools. In total the study sample consisted of 1035 persons (385 boys and 650 girls): 48,4% 11-formers, and 51,6% 12-formers; 52,7% live in the cities, 47,3% – in the rural areas. 463 questionnaires of parents were included to the database: 49,2% are residents of the city, 50,8% – residents of the rural areas. The study design is prevalence study, main study method – anonymous questionnaire. Student‘s physical activity and social characters of the family were evaluated using HBSC (Health Behaviour in School Aged Children) questionnaire. With the aim to investigate factors of student’s education process at school and health awareness of the family, original questions were included. Results. Among the potential factors which might influence student’s physical activity habits were studied parent’s education, richness of the family, and also elements of education environment: real student’s duration of the homework doing, possibility to move actively during the brakes in school, student’s ability to schedule work and leisure time, student’s awareness in the topic of physical activity, how healthy habits are trained in the family according to the evaluation both students and parents. Next there are presented the indicators which have demonstrated significant influence on student’s physical activity habits.