Kasperavičiūtė, Vitalija

Vytauto Didžiojo universiteto mokslinių tyrimų klasteris „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ surengė tarptautinę mokslinę konferenciją skirta 400 metų Kauno seserų benediktinių vienuolyno fundacijos jubiliejui. Šis klasteris tyrinėja Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimo Lietuvoje specifiką, dvasininkijos santykius su bajorija, miestiečiais ir valstietija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu, dvasininkų ir pasauliečių santykius teisiniu – kriminaliniu aspektu, mariologinius Lietuvos meno siužetus, etnokrikščioniškąją Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūrą. Klasterio tikslas – vykdyti Lietuvos krikščioniškų bažnyčių santykių su valstybe ir visuomene tyrimus praeityje ir dabartyje. Tyrimų objektas koncentruojamas į Vidurio Lietuvos ir Sūduvos regionus.

Universitete vyko 28-oji kasmetinė, mokslinė, tarpdalykinė Kauno istorijos konferencija, kurios tema šiemet „Istoriniai pasakojimai apie Kauną ir kauniečius“. Kauno praeitis slepia ne vieną įdomybę apie jo gyventojus. Konferencijoje buvo kalbama apie kauniečius kur ir kaip jie gyveno, ką valgė, kaip rengėsi, kuo tikėjo ir ką dirbo, kas jiems buvo svarbu ir ką paliko šiems laikams.

Universitete veikiančiame Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko kasmetinė 27-oji mokslinė Kauno istorijos konferencija, kurios tema „Galios ir ribos Kauno mieste”. Kauno tyrimams skirtoje konferencijoje pakviesti dalyvauti įvairių sričių tyrėjai, kad aptartų, kaip keitėsi galios santykiai Kauno mieste ir regione, kas įtakojo gyventojų tarpusavio santykius, kokias jie kūrė savitarpio bendravimo ir pagalbos sistemas, kaip suvokė savo laisvių ribas, dėl kokių priežasčių konfliktavo ir kaip sprendė tarpusavio nesutarimus.

2022 m. vasario 24-25 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Mažojoje salėje įvyko 26-oji Kauno istorijos konferencija, skirta Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečiui paminėti. Jos metu kalbėta apie aukštosios mokyklos istoriją, studijų organizavimą, akademinės bendruomenės mokslinę ir pedagoginę veiklą. Šioje mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė istorikai, etnologai, politikos, medicinos, psichologijos, gamtos, technikos ir žemės ūkio mokslų atstovai. Platus pranešimų spektras leido dar geriau pažinti universiteto istoriją.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (VDU HMF) Kauno istorijos centras, tęsdamas Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją organizavo 25-ąją jubiliejinę, kasmetinę, mokslinę konferenciją „Kaunas negandų metais“. Laikmečio aktualijos, COVID-19 pandemijos akivaizda pakvietė atsigręžti į sudėtingus Kauno miesto ir regiono gyvavimo momentus bei permąstyti visuomenės santykius su traumine patirtimi, įvertinti gyventojų elgsenas miestą kamavusių kataklizmų laikotarpiais, nustatyti įvairių stichinių nelaimių, epidemijų, politinių suiručių, socialinių konfliktų, kultūrinių nesusikalbėjimų, žmogaus asmeninių neigiamų patirčių poveikį miesto ir viso krašto gyvenimui. Konferencijos metu svarstyta, kaip kataklizmų sukeltos įtampos atsispindi meno kūriniuose, tautosakoje.

On November 28th-29th, 2013, an international conference “The construction of national narratives and politics of memory in the Central and Eastern European region after 1989” organized by the Department of History, the Faculty of Humanities according to the Operational Programme for the Development of Human Resources 2007-2013 “Support to Research Activities of Scientists and Other Researchers (Global Grant)” took place in Vytautas Magnus University. The aim of the conference was to present the comparative research of national narratives and memorialisation processes in Central and Eastern Europe, with a particular attention on the conflicting narratives and their analyses. The variety and focus of the presentations on the post-soviet period have revealed the decline of the earlier national narratives and the formation of new historical narratives and memory as well as their differences.