Jurgilė, Vaida

Trečiąjį kartą vykusiame forume „Švietimo kodas“ savo įžvalgomis dalinosi švietimo lyderiai, pedagogai, politikai, mokslininkai, verslo atstovai, užsienio ekspertai, psichologai, visuomenininkai bei saugumo specialistai. Renginyje dalyvavo VDU mokslininkai, tyrėjai, studentai. Diskusijų centre – švietimo politika, lyderystė, inovacijos, emocinė sveikata ir bendruomenės atsparumas. Forumo metu veikė paroda, kurioje dalyviai galėjo iš arti susipažinti su edukacinius sprendimus, priemones ir technologijas siūlančių įmonių bei organizacijų veikla. Forumo dalyviai turėjo galimybę ne tik pamatyti naujoves, bet ir jas išbandyti, įgyti praktinių įgūdžių bei užmegzti naudingus ryšius.

Didžiausiame šalies švietimo forume "Švietimo kodas 2025" susitiko verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo lyderiai, politikai, visuomenininkai tam, kad pasidalytų pažangiomis idėjomis, įžvalgomis apie ypač jautrias ir aktualias temas. Forumo dalyviams netrūko įdomių temų: jų laukė daugiau nei 100 pranešėjų, per 40 pranešimų ir diskusijų, daugiau nei 10 stendų ir 4 turinio salės. Pranešimai ir diskusijos vyko pagal šias temas: • Švietimo politika. Ar lengva suvaldyti švietimo sistemą? • Kodas: mokytojas. Nuo iššūkių iki inovacijų – kaip jie pasikeitė? • Lyderystė švietime. Vadovas – variklis? Kas dirba švietime? • Emocinė sveikata. Kas vaidina didžiausią vaidmenį?

Forumo pabaigoje vyko „Lietuvos mokytojas 2025“ apdovanojimų ceremonija, kurios metu dešimt švietimo srities profesionalų įvertinti už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo pašaukimui, dar penki pedagogai įvertinti specialiose partnerių įsteigtose nominacijose.

Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-metį, kviečiame bendruomenę artimiau susipažinti vieniems su kitais. Kuo studentai, dėstytojai, darbuotojai gyvena ne tik universitete, bet ir laisvalaikiu? Kokie pomėgiai mums teikia džiaugsmą, kokiomis veiklomis užpildome savo laisvesnes minutes? Specialioje vaizdo įrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ – nuoširdžios pažintys su universiteto žmonėmis, kuriuos visus vienija artes liberales dvasia.Pokalbyje su VDU dėstytoju, alumnu, menininku Arniu Aleinikovu lektorė papasakojo, kokia vieta universitete yra jos mėgstamiausia, kuriuos stereotipus apie mokytojus norėtų sulaužyti, kokia yra šiuolaikinė mokykla ir joje besimokanti naujoji karta bei koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas.„Pirmiausia, šiuolaikinis mokytojas turėtų laužyti įsišaknijusias normas, stereotipus, kurių tikrai labai daug mokytojo darbe. Kitas svarbus momentas – empatiškumas, nes šiuolaikiniai vaikai tikrai vertina mokytoją, kuris yra empatiškas ir įsiklauso į juos. Šiuolaikinis mokytojas turi būti ir naujoviškas – kadangi švietimo sistema transformuojasi, aš manau, kad šis žodis yra labai tinkamas“, – pabrėžia Vaida, atskleidusi, jog nemėgstamiausios pamokos mokykloje ji neturėjo, o dabar didžiausia jos svajonė – parašyti daugiau knygų. Universitetui 35-mečio proga V. Jurgilė palinkėjo ir toliau eiti teisingu keliu. „VDU yra prestižinis universitetas, per 35 metus išaugęs labai. Linkiu, kad jis nežengtų nei vieno žingsnio atgal, eitų toliau, kadangi jis yra pasirinkęs labai teisingą kelią – jis yra labai matomas, labai tarptautiškas ir yra labai smagu matyti universiteto augimą“, – džiaugėsi lektorė.

"Švietimo kodas" - pirmą kartą organizuotas didžiausias bei turiniu įvairiausias forumas, skirtas švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Forumo metu įžvalgomis ir idėjomis dalijosi daugiau nei 60 pranešėjų ir diskusijų dalyvių – verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo profesionalai. Įkvepiančios istorijos, inovatyvūs įrankiai ir drąsios iniciatyvos turėtų forumo dalyvius ir klausytojus paskatinti ryžtis pokyčiams, kurie ugdymą gali paversti efektyvesniu. Renginio pabaigoje vyko „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimų ceremonija.

2023 m. birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“. Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, subūrė akademikus iš viso pasaulio, tyrinėjančius įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptarė svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų buvo skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyko ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių.

2023 m. kovo 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkai pakvietė į mokslinę-praktinę konferenciją „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“, kurios metu diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste. Konferencijoje buvo pristatyti ne tik naujausi VDU mokslininkų komandų atlikti moksliniai tyrimai pradinio ugdymo turinio, didaktikos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ir stebėsenos srityse, bet ir suteikta galimybė skirtingose erdvėse išmėginti inovatyvias ugdymo prieigas. Taip pat buvo galima susipažinti su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese.

2023 m. vasario 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkai pakvietė į mokslinę-praktinę konferenciją „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“, kurios metu diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste. Konferencijoje buvo pristatyti ne tik naujausi VDU mokslininkų komandų atlikti moksliniai tyrimai pradinio ugdymo turinio, didaktikos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ir stebėsenos srityse, bet ir suteikta galimybė skirtingose erdvėse išmėginti inovatyvias ugdymo prieigas. Taip pat buvo galima susipažinti su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese.