Jaramičius, Ričardas

Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios parapijos namuose (Gedimino g. 1) vyko pokalbis „(Ne)nutolęs Baroko pasaulis“. Ar Barokas išlieka nepavaldus laikui? Koks yra Baroko žmogus, ką jis sako šiandienai? Kaip šio laikotarpio idėjos, estetika ir pasaulėžiūra gali būti aktualūs šiomis dienomis? Pokalbyje dalyvavo prof. Irena Buckley, dr. Ričardas Jaramičius, lektorius Sigitas Lūžys, VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“. Buvo supažindinama su karmelitų bažnyčios istorijos tyrimais. Studentai parodė savo videominiatiūrą „Kai mes žaidėme Baroką“.

Balandžio 24–26 d. Vytauto Didžiojo universitete ir Panemunės pilyje vyko tarptautinė konferencija. Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius įvairių sričių mokslininkų, tyrinėjančių dvarų istoriją, kultūrą, meną ir paveldą Vidurio Rytų Europos regione, tyrimų rezultatus ir pakviesti tarptautinei diskusijai apie šios srities aktualias problemas. Keturiasdešimt mokslininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Vengrijos, nepriklausomi tyrėjai savo pranešimuose analizavo dvarų architektūros ir dailės, dvaro visuomenės ir kultūros aspektus, gilinosi į šaltinių ir metodologijų, paveldo bei šiandienos iššūkių problematiką. Konferenciją užbaigė turtinga kultūrinė programa.

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kvietė prisiminti LDK didikus Pacus, minimos LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco 400-osios metinės. Šia proga buvo suorganizuotas pokalbis „Apie Kauno pavieto bajoriją XVII amžiuje“. Pokalbyje, skirtame LDK didikų Pacų giminei atminti, dalyvavo dr. Ričardas Jaramičius, prof. Irena Buckley ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų kūrybinė grupė „Declamationes“. Dr. Ričardas Jaramičius pokalbyje plačiau aptarė Kauno pavieto – XVI a. LDK įgyvendinamų reformų metu suformuoto administracinio vieneto – reikšmę visuomeniniam šalies gyvenimui, bajoriškuosius teismus, pavieto administravimą bei valdymą. Jis taip pat analizavo Kauno seniūnų Kristupo Zigmanto Paco, Mikalojaus Andriejaus Paco ir Kristupo Konstantino Paco veiklą. VDU kūrybinės grupės studentai renginyje demonstravo videominiatiūrą „Kai mes žaidėme Baroką“, skirtą LDK didikų Pacų mecenatystei atminti.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslinių tyrimų klasteris „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ surengė tarptautinę mokslinę konferenciją skirta 400 metų Kauno seserų benediktinių vienuolyno fundacijos jubiliejui. Šis klasteris tyrinėja Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimo Lietuvoje specifiką, dvasininkijos santykius su bajorija, miestiečiais ir valstietija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu, dvasininkų ir pasauliečių santykius teisiniu – kriminaliniu aspektu, mariologinius Lietuvos meno siužetus, etnokrikščioniškąją Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūrą. Klasterio tikslas – vykdyti Lietuvos krikščioniškų bažnyčių santykių su valstybe ir visuomene tyrimus praeityje ir dabartyje. Tyrimų objektas koncentruojamas į Vidurio Lietuvos ir Sūduvos regionus.

Universitete vyko 28-oji kasmetinė, mokslinė, tarpdalykinė Kauno istorijos konferencija, kurios tema šiemet „Istoriniai pasakojimai apie Kauną ir kauniečius“. Kauno praeitis slepia ne vieną įdomybę apie jo gyventojus. Konferencijoje buvo kalbama apie kauniečius kur ir kaip jie gyveno, ką valgė, kaip rengėsi, kuo tikėjo ir ką dirbo, kas jiems buvo svarbu ir ką paliko šiems laikams.

2023 m. birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“. Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, subūrė akademikus iš viso pasaulio, tyrinėjančius įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptarė svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų buvo skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyko ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių.

Universitete veikiančiame Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko kasmetinė 27-oji mokslinė Kauno istorijos konferencija, kurios tema „Galios ir ribos Kauno mieste”. Kauno tyrimams skirtoje konferencijoje pakviesti dalyvauti įvairių sričių tyrėjai, kad aptartų, kaip keitėsi galios santykiai Kauno mieste ir regione, kas įtakojo gyventojų tarpusavio santykius, kokias jie kūrė savitarpio bendravimo ir pagalbos sistemas, kaip suvokė savo laisvių ribas, dėl kokių priežasčių konfliktavo ir kaip sprendė tarpusavio nesutarimus.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslinių tyrimų klasteris „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ surengė tradicinę tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Bažnyčios ir visuomenės santykiai Lietuvoje IX“. Šis klasteris tyrinėja Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimo Lietuvoje specifiką, dvasininkijos santykius su bajorija, miestiečiais ir valstietija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu, dvasininkų ir pasauliečių santykius teisiniu – kriminaliniu aspektu, mariologinius Lietuvos meno siužetus, etnokrikščioniškąją Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūrą. Klasterio tikslas – vykdyti Lietuvos krikščioniškų bažnyčių santykių su valstybe ir visuomene tyrimus praeityje ir dabartyje. Tyrimų objektas koncentruojamas į Vidurio Lietuvos ir Sūduvos regionus.

2022 m. vasario 24-25 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Mažojoje salėje įvyko 26-oji Kauno istorijos konferencija, skirta Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečiui paminėti. Jos metu kalbėta apie aukštosios mokyklos istoriją, studijų organizavimą, akademinės bendruomenės mokslinę ir pedagoginę veiklą. Šioje mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė istorikai, etnologai, politikos, medicinos, psichologijos, gamtos, technikos ir žemės ūkio mokslų atstovai. Platus pranešimų spektras leido dar geriau pažinti universiteto istoriją.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (VDU HMF) Kauno istorijos centras, tęsdamas Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją organizavo 25-ąją jubiliejinę, kasmetinę, mokslinę konferenciją „Kaunas negandų metais“. Laikmečio aktualijos, COVID-19 pandemijos akivaizda pakvietė atsigręžti į sudėtingus Kauno miesto ir regiono gyvavimo momentus bei permąstyti visuomenės santykius su traumine patirtimi, įvertinti gyventojų elgsenas miestą kamavusių kataklizmų laikotarpiais, nustatyti įvairių stichinių nelaimių, epidemijų, politinių suiručių, socialinių konfliktų, kultūrinių nesusikalbėjimų, žmogaus asmeninių neigiamų patirčių poveikį miesto ir viso krašto gyvenimui. Konferencijos metu svarstyta, kaip kataklizmų sukeltos įtampos atsispindi meno kūriniuose, tautosakoje.